Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje toliau sparčiai auga.
4-ąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 155,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146,0 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 4-ąją savaitę registruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
4-ąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 252 asmenys, iš kurių – 32 vaikai iki 2 m., 113 vaikų 2–17 m. amžiaus grupėje ir 107 suaugusieji. Ligoninėje gydytos šešios nėščiosios. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 19 asmenų.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse
Administracinės teritorijos | 3 sav. (2019 m. sausio 14-20 d.) | 4 sav. (2019 m. sausio 21-27 d.) | ||||
Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | Gripo atvejų sk. | Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. | Rodiklis, atv./10.000 gyventojų | |
Alytaus | 301 | 2078 | 151,7 | 482 | 2562 | 187,0 |
Kauno | 1005 | 8125 | 144,5 | 1812 | 10001 | 177,9 |
Klaipėdos | 394 | 3564 | 112,4 | 816 | 4433 | 139,8 |
Marijampolės | 80 | 1232 | 88,8 | 102 | 1293 | 93,2 |
Panevėžio | 484 | 3166 | 146,1 | 821 | 3461 | 159,7 |
Šiaulių | 178 | 2212 | 83,7 | 309 | 3016 | 114,1 |
Tauragės | 87 | 869 | 91,6 | 161 | 1211 | 129,2 |
Telšių | 91 | 1307 | 98,2 | 301 | 1719 | 129,2 |
Utenos | 156 | 1145 | 88,3 | 305 | 1577 | 121,7 |
Vilniaus | 1114 | 12178 | 151,2 | 1855 | 14202 | 176,3 |
Iš viso Lietuvoje | 3890 | 35876 | 127,7 | 6964 | 43475 | 155,6 |
Epidemiją skelbia savivaldybės
ULAC medikai primena, kad gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus ir primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.
Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
- 65 m. ir vyresniems asmenims;
- nėščiosioms;
- asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
14 faktų apie gripą bei gripo vakciną skaitykite čia.
Daugiau apie gripą ir peršalimo ligas skaitykite čia.
Apie vieną dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokinę infekciją skaitykite čia.
"Gripas ar peršalimas?" - plakatas čia
Informaciją apie nėščiųjų skiepus nuo gripo rasite čia.
Prof. dr. S.Čaplinsko paskaita apie gripą.
Sergamumą gripu ir ŪVKTI galima stebėti dinaminiame žemėlapyje, kurį jau šeštus metus kartu rengia VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB). Žemėlapis atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
{zemelapis}
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai.
Image: FreeDigitalPhotos.net