Užkritę viršutiniai akių vokai dažnai siejami su pavargusiu žvilgsniu ir senėjimo požymiais, tačiau kartais už šių išvaizdos pokyčių slypi ir regėjimui trukdanti problema. Kai kuriems žmonėms dėl nusileidusių vokų tampa sunkiau matyti viršutinę regėjimo lauko dalį, atsiranda įtampa kaktoje, o norint geriau matyti tenka nuolat kelti antakius. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Jasinskas atkreipia dėmesį, kad užkritusių vokų priežastys gali būti skirtingos, todėl prieš planuojant operaciją svarbu tiksliau įvertinti problemos kilmę.
Užkritusius vokus lemia skirtingi anatominiai pokyčiai
Amžėjant oda palaipsniui praranda elastingumą, todėl viršutinių vokų srityje gali susiformuoti jos perteklius. Ši būklė vadinama dermatochalaze. Oda formuoja klostę, nusileidžia ant natūralios voko raukšlės, kartais pasiekia blakstienas. Dėl to akys gali atrodyti siauresnės, o veidas – pavargęs. Kai odos perteklius tampa ryškus, jis gali užstoti dalį regėjimo lauko ir apsunkinti kasdienę veiklą.
Vokai gali atrodyti panašiai ir, dėl kitos būklės – blefaroptozės, arba ptozės, kai nusileidžia pats viršutinio voko kraštas. Dažniausia įgytos ptozės forma susijusi su voko keliamojo raumens sausgyslinės dalies išsitampymu ar atsipalaidavimu. Pats raumuo gali veikti gerai, tačiau jo jungtis su voku susilpnėja, todėl vokas nebegali pakilti į įprastą padėtį. Kartais užkritusių vokų įspūdį sukuria ir nusileidę antakiai, ypač jų išorinės dalys.
„Antakio ir voko padėtį galima palyginti su užuolaida ir jos laikikliu. Jeigu pats laikiklis nusileidžia, vien patrumpinus užuolaidą problemos neišspręsime. Panašiai yra ir su viršutiniais vokais – jei odos perteklius susidaro dėl nusileidusio antakio, pašalinus vien vokų odos perteklių rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi. Todėl prieš operaciją būtina įvertinti visų aplink akį esančių struktūrų anatomiją“, – pasakoja M. Jasinskas.
Staiga nusileidus vienam vokui, ypač jei atsiranda dvejinimasis, pakinta vyzdžio dydis ar pasireiškia kiti neurologiniai simptomai, būtina gydytojo apžiūra, nes priežastis gali būti susijusi su nervų ar raumenų veiklos sutrikimais.
Pernelyg radikali vokų plastika gali turėti nepageidaujamų pasekmių
Viršutinių vokų plastika, arba blefaroplastika, yra operacija, kurios metu pašalinamas odos perteklius odos audinys, o prireikus koreguojami ir kiti vokų audiniai. Nors procedūra dažnai siejama su jaunatviškesne išvaizda, šiuolaikinėje chirurgijoje siekiama išsaugoti natūralius žmogaus veido bruožus. Tam svarbus tikslus pašalinamos odos kiekio įvertinimas, atsižvelgiant į vokų raukšlių padėtį, antakių formą ir aplinkinių audinių tūrį.
Anksčiau atliekant viršutinių vokų plastiką dažniau būdavo gan radikaliai šalinamos akiduobės riebalinio audinio sankaupos. Dabar laikomasi konservatyvesnio požiūrio, nes riebalinis audinys suteikia viršutiniams vokams pilnumo, būdingo jaunesniam veidui. Pašalinus jo per daug, gali susiformuoti įdubusių, tuščių viršutinių vokų vaizdas, o žvilgsnis atrodyti senstelėjęs. Kai kuriais atvejais operacijos metu pakanka pašalinti tik odos perteklių, išsaugant raumenis ir riebalinį audinį.
„Svarbu suprasti, kad daugiau pašalinto audinio nereiškia geresnio rezultato. Jei viršutinis vokas po operacijos tampa pernelyg įdubęs, žmogaus žvilgsnis gali atrodyti nenatūraliai. Be to, vyrų ir moterų vokų bei antakių anatomija bei estetinės proporcijos skiriasi. Vyrams paprastai būdinga žemesnė viršutinio voko raukšlė ir mažiau matoma jo dalis virš blakstienų, todėl pritaikius visiems vienodą korekciją galima reikšmingai pakeisti natūralią veido išraišką“, – pabrėžia „Hila“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Ypač svarbu operacijos metu išsaugoti pakankamą odos kiekį, kad žmogus galėtų visiškai užmerkti akis. Pašalinus jos per daug, gali išsivystyti lagoftalmas (liet. neužmerktakystė) – būklė, kai vokai nebegali tinkamai susiglausti. Dėl to akies paviršius prasčiau apsaugomas, gali atsirasti sausumas, dirginimas, o sunkesniais atvejais – ragenos pažeidimų. Todėl planuojant blefaroplastiką svarbus atsargus audinių įvertinimas, o estetiniai lūkesčiai turi būti derinami su saugiu vokų funkcijos išsaugojimu.
Tinkamas ištyrimas padeda pasirinkti efektyviausią vokų korekcijos būdą
Vertinant, ar užkritę vokai jau trukdo regėjimui, svarbu nustatyti jų padėtį ir atlikti regėjimo lauko tyrimą. Jei nusileidęs vokas dengia dalį vyzdžio arba odos perteklius reikšmingai riboja viršutinį regėjimo lauką, operacija gali būti atliekama dėl medicininių priežasčių. Tokiais atvejais būtinas objektyvus ištyrimas, dažniausiai apimantis oftalmologo konsultaciją ir akipločio įvertinimą. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centre konsultacijos metu taip pat vertinama vokų ir aplinkinių audinių būklė, aptariami paciento lūkesčiai bei galimi chirurginio gydymo būdai.
Vis dėlto nebūtina laukti, kol užkritę vokai pradės riboti regėjimą. Kai kuriems žmonėms tokia vokų forma būdinga jau jaunystėje dėl individualių anatominių ypatumų, o ryškesnis odos perteklius gali atsirasti dar nesulaukus vyresnio amžiaus. Net jei regėjimo laukas nėra susiaurėjęs, vokų padėtis kartais sukelia diskomfortą – žmogui tenka nuolat kelti antakius, įtempti kaktos raumenis, gali varginti akių sunkumas ar nuovargis.
„Vokų plastika kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti tokius nusiskundimus. Operacija gali būti svarstoma ir dėl estetinių priežasčių, jei žmogaus netenkina vokų išvaizda. Tačiau vien polinkis į būsimą vokų užkritimą nėra medicininė indikacija operuotis, o sprendimas priimamas individualiai“, – sako M. Jasinskas.
Pasirinkti tinkamiausią korekcijos būdą svarbu ir todėl, kad panašiai atrodantiems vokams ne visada reikalinga tokia pati operacija.
„Jeigu žmogui nustatomas tik odos perteklius, gali pakakti įprastos viršutinių vokų plastikos. Tačiau esant tikrajai ptozei, kai nusileidęs pats voko kraštas, vien odos pašalinimas problemos neišsprendžia. Tokiais atvejais gali prireikti papildomos procedūros, kurios metu koreguojamas voko keliamasis mechanizmas. Operacijos metodas parenkamas pagal ptozės sunkumą ir voko keliamojo raumens funkciją. Abi procedūros dažniausiai atliekamos vienos operacijos metu“, – teigia gydytojas.
Prieš operaciją svarbu įvertinti ir bendrą paciento sveikatos būklę. Didesnio dėmesio reikia žmonėms, kurie skundžiasi sausomis akimis, anksčiau yra patyrę lazerinę regos korekciją, serga arterine hipertenzija ar vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Šios aplinkybės gali turėti įtakos gijimui ir komplikacijų rizikai.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. lapkričio 10 d.
Nuotrauka Hila



