Ruduo – metas, kai vaikai po vasaros atostogų sugrįžta į darželius ir mokyklas. Kartu tai laikotarpis, kai suaktyvėja įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Kodėl taip nutinka, kokios ligos dažniausios ir kaip galime apsaugoti savo vaikus?
Kodėl vaikai pradeda dažniau sirgti rudenį?
Dažnai sakome „peršalau, todėl susirgau“. Tačiau iš tiesų peršalimo ligas sukelia ne šaltis, o virusai. Vis dėlto rudens aplinkybės sudaro jiems palankias sąlygas plisti:
- Didesnės žmonių grupės – klasėse, grupėse ar užklasinėje veikloje vaikai glaudžiai bendrauja, todėl virusai lengvai perduodami oro lašeliniu būdu.
- Imuninės sistemos ypatumai – mažų vaikų imuninė sistema dar tik mokosi „atpažinti“ įvairius sukėlėjus, todėl jie serga dažniau.
- Sezoniniai pokyčiai – atvėsus orams daugiau laiko praleidžiama patalpose, sumažėja vėdinimas, ore kaupiasi mikroorganizmai.
- Vitaminų trūkumas – trumpėjant dienoms organizmui ima stigti vitamino D, kuris svarbus imunitetui.
Dažniausi sukėlėjai rudenį
Rudenį vaikų ugdymo įstaigose dažniausiai plinta:
- Rinovirusai – dažniausia peršalimo priežastis.
- Adenovirusai – gali sukelti slogą, kosulį, taip pat akių junginės uždegimą.
- Gripo virusas – suaktyvėja vėliau, bet pavieniai atvejai fiksuojami jau rudenį.
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV) – ypač pavojingas kūdikiams, gali sukelti bronchitą ar plaučių uždegimą.
- Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokas) – bakterija, sukelianti anginą, lengvai plinta tarp vaikų.
Kada suaktyvėja gripas?
- Pavieniai atvejai – rugsėjį–spalį.
- Pagrindinis aktyvumas – gruodžio–sausio mėnesiais.
- Didžiausias pikas – sausio pabaigoje–vasarį.
- Sezonas baigiasi balandį–gegužę.
Todėl rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo rugsėjį–spalį, kad vaikas spėtų įgyti imunitetą dar prieš viruso plitimo piką.
COVID-19 rudenį
Kaip ir gripas, COVID-19 Lietuvoje dažniau plinta rudenį–žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.
Simptomai panašūs į kitų peršalimo infekcijų: sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, nuovargis. Vaikai dažniausiai serga lengviau, bet gali užkrėsti kitus.
Prevencija: rankų higiena, patalpų vėdinimas, sergant – likti namuose, skiepai rizikos grupėms.
Kiek kartų per metus vaikui normalu sirgti?
- 0–5 m.: 6–10 kartų per metus, darželinukai net iki 12 kartų.
- 6–12 m.: 4–6 kartus per metus.
- 13+ m.: 2–4 kartus per metus.
Kodėl iš pažiūros sveiki vaikai kartais serga dažniau?
Net jei vaikas atrodo sveikas ir aktyvus, tam tikri veiksniai gali silpninti imuninę sistemą ir lemti dažnesnes infekcijas:
- Nepakankama ar nesubalansuota mityba
- Jei vaikas dažnai renkasi perdirbtą, daug cukraus ar riebalų turintį maistą, bet gauna per mažai daržovių, vaisių, baltymų ir skaidulų, imunitetas gali nusilpti.
- Subalansuota mityba (vaisiai, daržovės, žuvis, mėsa, ankštiniai, grūdai) aprūpina organizmą vitaminais ir mineralais, būtinais kovai su infekcijomis.
- Geležies trūkumas
- Tai viena dažniausių vaikų mitybos problemų pasaulyje.
- Geležis reikalinga deguonies pernešimui ir imuninės sistemos veiklai. Jos stoka gali pasireikšti nuovargiu, blyškumu, prastesne koncentracija bei dažnesnėmis infekcijomis.
- Šaltiniai: mėsa (ypač raudona), žuvis, ankštinės, žalialapės daržovės.
- Vitaminų ir mineralų stygius
- Vitamino D trūkumas Lietuvoje itin dažnas rudenį–žiemą. Jis tiesiogiai susijęs su dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis.
- Cinkas ir vitaminas C taip pat svarbūs imuninei sistemai
- Nepakankamas miegas ir fizinio aktyvumo stoka
- Vaikai, kurie mažai miega ar retai juda gryname ore, dažniau serga ir ilgiau sveiksta.
Pagrindiniai simptomai
- Sloga, nosies užgulimas
- Kosulys, gerklės skausmas
- Karščiavimas
- Silpnumas, apetito stoka
- Kartais – akių paraudimas, viduriavimas, bėrimai
Gydymas
Dauguma infekcijų virusinės, todėl gydymas simptominis: skysčiai, poilsis, nosies plovimas druskos tirpalu, karščiavimą mažinantys vaistai.
Jei simptomai nepraeina per 7–10 dienų arba atsiranda komplikacijų – kreiptis į gydytoją.
Kodėl antibiotikai nepadeda gydant virusus?
- Antibiotikai veikia bakterijas, bet ne virusus.
- Vartojant be reikalo: nepagerėja savijauta, galimi šalutiniai poveikiai, vystosi atsparumas.
- Antibiotikus skiria gydytojas tik patvirtinus bakterinę infekciją.
Ar sergantis vaikas turėtų likti namuose?
Taip – kad greičiau pasveiktų ir neužkrėstų kitų.
- Peršalimas: paprastai 3–5 dienos, kol išnyksta simptomai.
- Gripas, COVID-19: bent 5 dienos nuo simptomų pradžios ir dar 24 val. be karščiavimo.
Papildai, galintys padėti vaikams
Mokslas rodo, kad kai kurie papildai gali padėti sumažinti peršalimo ligų dažnį arba palengvinti eigą:
Vitaminas D – svarbus imunitetui, rekomenduojamas profilaktiškai rudenį–žiemą.
- 0–12 mėn.: 400 TV (10 µg)
- 1–18 m.: 600 TV (15 µg)
Vitaminas C – gali sutrumpinti simptomų trukmę.
- 1–3 m.: 15 mg
- 4–8 m.: 25 mg
- 9–13 m.: 45 mg
- 14–18 m.: 65–75 mg
Cinkas – pirmosiomis peršalimo dienomis gali padėti ligai greičiau praeiti.
- 1–3 m.: 3 mg
- 4–8 m.: 5 mg
- 9–13 m.: 8 mg
- 14–18 m.: berniukams 11 mg, mergaitėms 9 mg
Probiotikai – poveikis priklauso nuo konkrečių štamų:
- Lactobacillus rhamnosus GG (LGG) – mažina darželinukų sergamumą.
- Bifidobacterium lactis BB-12 – trumpina infekcijų trukmę.
- Lactobacillus casei Shirota – palaiko imunitetą, mažina peršalimų dažnį.
- Lactobacillus acidophilus NCFM + Bifidobacterium lactis Bi-07 – sutrumpina kvėpavimo takų infekcijų eigą.
- Saccharomyces boulardii – dažniau naudojamas žarnynui, bet gali palaikyti bendrą imunitetą.
Svarbu: papildai nepakeičia sveikos mitybos, pakankamo miego, fizinio aktyvumo ir skiepų.
Prevencija: kaip apsaugoti vaikus nuo ligų?
- Dažnas rankų plovimas
- Kosėjimas ir čiaudėjimas į servetėlę ar alkūnę
- Vėdinamos patalpos
- Subalansuota mityba ir pakankamas miegas
- Judėjimas lauke
- Skiepai – apsauga nuo gripo ir COVID-19 komplikacijų
Svarbu: dėl asmeninių sveikatos problemų RX-VAISTINE.LT rekomenduoja kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, turint siuntimą, – pas atitinkamos srities specialistą.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Vaistus vartokite tik pagal gydytojo paskyrimą ir pakuotės lapelyje pateiktas instrukcijas.
Dėl tinkamiausio gydymo visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Sveikata
Skaityti daugiau
