Vasaros dienomis vandens telkiniai tampa mėgstama poilsio vieta. Tačiau maudantis ežeruose, upėse ar jūroje galima susidurti su nemaloniais netikėtumais, tokiais kaip medūzų įgėlimai, dėlių įsisiurbimai ar odos bėrimai, kuriuos sukelia vandenyje esantys mikroorganizmai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Saulius Morkūnas paaiškina, kokių pavojų galima tikėtis maudantis natūraliuose vandens telkiniuose, kaip juos atpažinti ir ką daryti, jei maudynės baigėsi ne taip, kaip tikėtasi.
„Vasaros sezonu žmonės kreipiasi į vaistininkus su įvairiais nusiskundimais: niežtinčiais bėrimais, paraudusia oda, įkandimais ar net alerginėmis reakcijomis. Dauguma šių būklių nėra pavojingos ir gali būti sėkmingai gydomos namuose, tačiau svarbu žinoti, kuriais atvejais reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą“, – sako S. Morkūnas.
Vandens telkinių „gyventojai“ gali sukelti nemalonumų
Vaistininkas pasakoja, kad Baltijos jūroje paplitusios Ausytosios medūzos (lot. Aurelia aurita) paprastai žmonėms nepavojingos, tačiau šiltesniais sezonais gali pasitaikyti ir dilginančių rūšių, pavyzdžiui, cijanėjų, kurių liečiamieji siūleliai gali sukelti skausmingą deginimą, paraudimą ir niežulį.
„Jei medūza įgėlė, svarbiausia – nedelsiant išeiti iš vandens ir nepulti plauti pažeistos vietos geriamuoju vandeniu, nes tai gali aktyvuoti likusias dilginančias ląsteles ir sustiprinti alerginę reakciją. Pažeistą vietą rekomenduojama nuskalauti jūros vandeniu arba druskos tirpalu, atsargiai pašalinti likusius siūlelius naudojant plastikinę kortelę ar pincetą, bet ne rankomis. Skausmą ir niežulį gali palengvinti šaltas kompresas, vėsinamieji geliai ar kremai su mentoliu, o esant stipresniam odos sudirgimui kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami trumpalaikio vartojimo hidrokortizono kremai“, – pataria S. Morkūnas.
Jis priduria, kad ežeruose ir upėse galima susidurti su dėlėmis. Jos gali prisitvirtinti prie odos ir maitintis krauju, o jų įkandimas dažniausiai būna beveik nejuntamas, nes jos išskiria nuskausminančių ir kraujo krešėjimą slopinančių medžiagų. Dėl to net ir pašalinus dėlę įkandimo vieta dar kurį laiką gali kraujuoti, o žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, kraujavimas gali būti gausesnis ar užsitęsti.
„Pašalinant dėlę nereikėtų jos staigiai plėšti, nes taip galima pažeisti odą. Geriausia dėlę atsargiai nubraukti plonu, buku daiktu, atskiriant jos siurbtuką nuo odos, o įkandimo vietą nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir prispausti steriliu tvarsčiu kol kraujavimas sustos. Dezinfekcijai geriausiai tinka vandeniniai antiseptiniai tirpalai, tokie kaip povidono jodas ar vandenilio peroksidas“, – sako „Camelia“ vaistininkas.
Niežulys ir bėrimai nuo užteršto vandens
Vienas dažniausių nemalonumų, su kuriais susiduriama po maudynių ežeruose, vadinamasis maudytojo niežulys (cerkariozė). Jį sukelia smulkios parazitinės lervos – cerkarijos, kurios patenka į vandenį iš užsikrėtusių vandens sraigių ar paukščių išmatų. Šios lervos prasiskverbusios į žmogaus odą žūsta ir sukelia alerginę reakciją.
„Maudytojo niežulys pasireiškia smulkiais, stipriai niežtinčiais raudonais bėrimais, kurie atsiranda per kelias valandas po maudynių. Simptomai gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra užkrečiama ir paprastai praeina savaime, tačiau intensyvų niežulį gali padėti sumažinti geriamieji antihistamininiai vaistai, kurių sudėtyje yra cetirizino ar loratadino, taip pat ant odos tepamas dimetindeno gelis“, – pasakoja S. Morkūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad riziką užsikrėsti cerkarijomis didina ilgesnis buvimas sekliame, šiltame vandenyje su gausiu augalijos kiekiu, ypač tose vietose, kur maitinasi vandens paukščiai. Po maudynių rekomenduojama kuo greičiau nusišluostyti rankšluosčiu ir nusiprausti po dušu.
„Žydinčio“ vandens pavojai
Vaistininkas taip pat įspėja apie pavojus, kuriuos kelia „žydintis“ vanduo. Kai vandens telkinyje susikaupia didelis kiekis melsvadumblių, vanduo įgauna žalsvą ar mėlyną atspalvį ir nemalonų kvapą. Kontaktas su tokiu vandeniu gali sukelti odos dirginimą, bėrimus, akių uždegimą, o netyčia nurijus vandens – viduriavimą, pykinimą ar vėmimą.
„Jei vanduo atrodo neįprastai žalias, drumzlinas ar turi nemalonų kvapą – maudytis tikrai nepatartina. Po kontakto su tokiu vandeniu būtina kruopščiai nusiprausti ir stebėti savijautą. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose reguliariai tikrinama vandens kokybė bei vengti maudynių po stiprių liūčių“, – teigia S. Morkūnas.
Kada reikėtų sunerimti?
Pasak vaistininko S. Morkūno, vertėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikri simptomai po maudynių turėtų būti signalas nedelsiant ieškoti medicininės pagalbos.
„Kreiptis į gydytoją būtina, jei po medūzos įgėlimo ar kito įkandimo atsiranda stiprus patinimas, pasunkėja kvėpavimas, nesiliauja kraujavimas, pakyla temperatūra ar simptomai sparčiai blogėja. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei bėrimai ar niežulys nepraeina ilgiau nei savaitę, atsiranda pūliavimas ar infekcijos požymiai: paraudimas, karštis, skausmas pažeistoje vietoje“, – pabrėžia vaistininkas.
Vaistininkas primena, kad vaistinėse galima rasti įvairių priemonių, padedančių malšinti alerginės reakcijos sukeltus simptomus. Tinkamiausią priemonę visada padės išsirinkti gydytojas ar vaistininkas.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. liepos 30 d.
Nuotrauka: Camelia
Sveikata
Skaityti daugiau
