Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos.
Pavojingiausia – nepastebėta alergija
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dabar jau skaičiuojami dešimtimis: rūkymas, antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis stresas, miego stygius, diabetas, kovidas ir kt. Greitai šį sąrašą gali papildyti ir alergijos.
Apie nerimą keliantį atradimą, kad IgE antikūnų gamyba dėl įprasto maisto gali būti susijusi su padidėjusia mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, prieš pusmetį pranešė JAV Virginijos universiteto sveikatos sistemos mokslininkai. Jų išvados buvo publikuotos pagrindiniame alergijos žurnale „Journal of Allergy and Clinical Immunology“.
Universiteto specialistų ir jų bendradarbių tyrimas parodė, kad jautrumas įprastiems maisto alergenams gali būti svarbi ir anksčiau neįvertinta širdies ligų priežastis. Įžvelgiama, kad tai gali prilygti arba viršyti įprastus rizikos veiksnius. Stipriausia sąsaja nustatyta su karvės pienu, tačiau reikšmingi buvo ir kiti alergenai, pavyzdžiui, žemės riešutai ir krevetės.
Daroma ir tokia prielaida, kad didžiausias pavojus gali kilti žmonėms, kurie turi tylų imuninį atsaką į maistą – antikūnai gaminami, bet atsakas nėra pakankamai stiprus, kad pasireikštų akivaizdi alergija. Kaip manoma, jie gali sukelti uždegimą, kuris skatina širdies ligas.
Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę per 5000 suaugusiųjų duomenis. Tai pirmas kartas, kai alerginiai antikūnai įprastiems maisto produktams yra siejami su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Iškelta ir tokia versija, kad kraujotakos sistemos susirgimai gali padidinti alergijos maistui riziką, o ne atvirkščiai.
Riziką ypač gali didinti astma
Apie alergijų galimą įtaką kraujotakos sistemos ligoms leidžia daryti prielaidą ir ankstesnių tyrimų rezultatai. Kaip užpernai skelbė Amerikos kardiologijos koledžas, nustatyta, kad sirgusiems įvairiais alerginiais sutrikimais suaugusiesiems padidėja aukšto kraujospūdžio ir koronarinės širdies ligos rizika. Vis tik didžiausias pavojus – juodaodžiams vyrams.
Kinų mokslininkai tais pačiais metais paskelbė, kad astma ir atopinis dermatitas gali būti širdies nepakankamumo rizikos veiksnys.
Ankstesni JAV mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad čiaudulys, švokštimas ir ašarojančios akys irgi yra kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnys, kad širdies priepuolio galimybė 5 procentais didesnė tomis dienomis, kai gegužę ir birželį žiedadulkių skaičius didžiausias, palyginti su mažiausiu. Taip pat priminta teorija, kad su alergija susijusi uždegiminė reakcija gali sukelti arterijų sienelių sustorėjimą.
Tačiau gauti ir priešingi rezultatai – sergantiesiems šienlige gali būti mažesnė širdies priepuolių ir smegenų kraujagyslių ligų rizika, tačiau pripažinta, kad ji padidėja astma sergantiems žmonėms.
Teks papildyti širdies tyrimų rinkinį?
„Dėl alergijos ir kraujotakos sistemos ligų ryšio kol kas daroma tik svari prielaida. Mokslininkai pabrėžia, kad reikia toliau darbuotis, bet neatmetama galimybė, kad ateityje tyrimai dėl alergijos gali papildyti rekomenduojamų širdies ligų profilaktinių tyrimų sąrašą“, – pastebėjo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Pasak jo, alergija dabar efektyviai diagnozuojama paėmus kraujo. Kai įtariama, kad ją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, ištiriama įkvepiamų alergenų paletė. Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.
„Efektyviai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai atliekamas ne vienas kraujo tyrimas. Praėjo laikai, kai buvo kalbama tik apie cholesterolio kontrolę. Dabar specialistai siūlo įvairius širdies tyrimų rinkinius. Svarbiausia, kad naujovėmis turėtų galimybę naudotis šeimos gydytojai, kurie pirmieji turi kovoti su kraujotakos sistemos ligomis“, – aiškino S.Barakauskas.
Jis priminė, kad dėl klastingosios aterosklerozės nuo seno įprasta kaltinti cholesterolį, tačiau vis dažniau pabrėžiama didžiulė lėtinio kraujagyslių uždegimo įtaka. Jį taip pat galima kontroliuoti paėmus kraujo – tereikia atlikti didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo tyrimą. „Apie uždegiminės reakcijos vaidmenį kalba ir galimą alergijos įtaką širdies sveikatai tiriantys mokslininkai“, – sakė gydytojas.
S.Barakauskas pažymėjo, kad naujovių yra ir cholesterolio kontrolės srityje: „Dabar paprastai atliekamas atliekamas kraujo tyrimas – lipidograma. Ji parodo bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir triacilglicerolių kiekį. Vis tik sekant naujausias Europos kardiologų draugijos rekomendacijas turime ir naujesnį įrankį – vidutinio tankio ir labai mažo tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio rodiklį. Šis tyrimas leidžia daug išsamiau sekti kraujo riebalų apykaitą ir įvertinti riziką, dietos ar vaistų poreikį.“
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
