Bendros pastabos
Prieš pradedant naudoti Mirena, Jūsų gydytojas paklaus kai kurių klausimų apie Jūsų asmeninę ir Jūsų artimiausių giminių sveikatos būklę.
Šiame lapelyje aprašoma keletas situacijų, kai Mirena reikia ištraukti arba kai Mirena patikimumas gali būti sumažėjęs. Tokiomis situacijomis reikia vengti lytinių santykių arba naudoti nehormoninių kontracepcijos priemonių, pvz., prezervatyvų ar kitų barjerinių priemonių. Nesinaudokite ritmo ar temperatūros metodais. Šie metodai gali būti nepatikimi, nes Mirena pakeičia įprastinius temperatūros svyravimus ir gimdos kaklelio gleivių pokyčius, vykstančius per mėnesinių ciklą.
Mirena, kaip ir kiti hormoniniai kontraceptikai, neapsaugo nuo ŽIV infekcijos (AIDS)
ar kitų lytiškai plintančių ligų.
Mirena naudoti draudžiama:
jei esate nėščia arba įtariate, kad galite būti nėščia;
jei yra navikas, kurio augimas priklauso nuo hormonų progestagenų, pvz., krūties vėžys;
jei Jums yra ar pasikartoja uždegiminė dubens liga (moters dauginimosi organų infekcija);
jei yra gimdos kaklelio infekcija;
jei yra apatinių lytinių takų infekcija;
jei yra gimdos infekcija po gimdymo;
jei per paskutinius 3 mėnesius buvo gimdos infekcija po aborto;
jei yra būklė, kai sumažėja atsparumas infekcijoms;
jei yra gimdos kaklelio ląstelių anomalijų;
jei yra arba yra įtariamas arba gimdos ar jos kaklelio piktybinis navikas;
jei yra nenustatytos priežasties nenormalus kraujavimas iš gimdos;
jei yra gimdos kaklelio ar gimdos anomalija, įskaitant fibroidus, jei jie iškreipia gimdos ertmę;
jei yra ūminė kepenų liga arba kepenų navikas;
jei yra alergija veikliajai arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, prieš pradėdami naudoti Mirena.
Jei Mirena naudojama kartu su estrogenų pakeičiamąja terapija, būtina papildomai atsižvelgti į estrogenų saugumo informaciją ir jos laikytis.
Jei Jums yra arba, naudojant Mirena, pirmą kartą pasireiškia viena iš žemiau išvardytų būklių, pasitarkite su gydytoju, kuris gali nuspręsti, ar tęsti Mirena naudojimą, ar ištraukti sistemą:
migrena arba asimetrinis apakimas ar kiti simptomai, kurie gali būti trumpalaikės smegenų išemijos (laikino kraujotakos į galvos smegenis sutrikimo) požymiai;
ypač stiprus galvos skausmas;
gelta (odos, akių baltymų ir (arba) nagų pageltimas);
labai padidėjęs kraujospūdis;
sunki arterijų liga (pvz., insultas arba širdies priepuolis);
ūminė venų tromboembolija.
Moterys, kurios serga įgyta širdies liga arba širdies vožtuvų liga, lemiančia infekcinio endokardito riziką, gali atsargiai naudoti Mirena.
Sergančioms cukriniu diabetu Mirena naudotojoms reikia tirti gliukozės koncentraciją kraujyje. Tačiau, naudojant Mirena, diabeto gydymo schemos keisti paprastai nereikia.
Nereguliarus kraujavimas gali slėpti kai kuriuos gimdos gleivinės polipo ar vėžio simptomus bei požymius. Tokiais atvejais reiktų pasvarstyti apie diagnostikos priemones.
Mirena nėra pirmo pasirinkimo metodas moterims po menopauzės, kurių gimda sumažėjusi.
Turimais duomenimis Mirena nedidina krūties vėžio rizikos jaunesnėms kaip 50 metų moterims prieš menopauzę.
Medicininiai tyrimai ir konsultacijos
Prieš įvedant Mirena galima atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą (Pap tepinėlis), krūtų patikrinimą bei kitus tyrimus, jei būtina, pvz., diagnozuoti infekcijoms, įskaitant lytiškai plintančias ligas, nėštumo testą. Ginekologinis tyrimas turėtų būti atliktas, norint nustatyti gimdos padėtį ir dydį.
Mirena netinka naudoti skubiai kontracepcijai (kaip kontracepcijos priemonė po lytinio akto).
Infekcijos
Įvedant Mirena sistemą, įvedimo vamzdelis saugo ją nuo mikroorganizmų taršos. Jis buvo sukurtas sumažinti infekcijų riziką iki minimumo. Nepaisant to, iškart po įvedimo ir pirmąjį mėnesį po jo, varinių VGES naudotojoms padidėja dubens infekcijos pavojus. VGES (vartojimo į gimdos ertmę sistemos) naudotojoms dubens infekcijos yra siejamos su lytiškai plintančiomis ligoms. Infekcijos pavojus padidėja, jei moteris ar jos partneris turi keletą lytinių partnerių. Šias infekcijas reikia nedelsiant gydyti. Dubens infekcija gali sumažinti vaisingumą ir padidinti negimdinio nėštumo (esančio ne gimdoje) pavojų ateityje.
Įvedus VGES, kaip ir po kitų ginekologinių ar chirurginių procedūrų, nors ir labai retai, gali išsivystyti sunki infekcija arba kraujo užkrėtimas (sepsis) (įskaitant A grupės streptokokų sukeltą sepsį).
Jei yra pasikartojančios dubens ar gimdos sienelės infekcijos arba jei ūminė infekcija yra sunki ar nėra išgydoma per keletą dienų, Mirena būtina ištraukti.
Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei nepertraukiamai skauda pilvo apačią, karščiuojate, yra skausmas lytinių santykių metu arba nenormalus kraujavimas.
VGES iškritimas
Gimdos raumenų susitraukimas mėnesinių metu kartais gali pajudinti VGES iš vietos arba išstumti ją iš gimdos. Dažniausiai taip gali atsitikti, jei įvedimo metu Jūs turite antsvorio arba Jums nustatytas gausus kraujavimas mėnesinių metu. Jei VGES yra ne vietoje, jos poveikis gali būti ne toks, koks numatytas, todėl padidėja nėštumo rizika. Jei VGES iškrenta, Jūs tampate neapsaugota nuo nėštumo.
Galimi iškritimo simptomai yra skausmas ir nenormalus kraujavimas, tačiau Mirena gali iškristi Jums to nepastebint. Kadangi Mirena mažina gausias mėnesines, padidėjęs mėnesinių kraujavimas gali rodyti, kad Mirena iškrito.
Rekomenduojama tikrinti siūlus pirštu, pavyzdžiui, prausiantis po dušu. Žr. 3 skyrių „Kaip naudoti Mirena – Kaip sužinoti, ar Mirena yra gimdoje?“. Esant iškritimo požymiams ar jei neužčiuopiate siūlų, turėtumėte naudoti kitų kontraceptikų (pvz., prezervatyvų) bei kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Perforacija (prakiurimas)
Gali pasitaikyti gimdos sienelės perforacija (prakiurimas) arba penetracija (įsmigimas). Dažniausiai tai įvyksta įvedimo metu, tačiau ji gali būti kurį laiką nenustatyta. Mirena sistema, esanti ne gimdos ertmėje, yra neveiksminga, apsaugant nuo nėštumo, todėl ją būtina nedelsiant ištraukti. Tam gali būti reikalinga operacija. Prakiurimo rizika padidėja žindyvėms ir moterims, kurioms įvedimas įvykdytas iki 36 savaičių po gimdymo ir gali padidėti moterims, kurių gimda yra fiksuota ir pasvirusi link nugaros (fiksuota retroversinė gimda). Jeigu įtariate, kad Jums įvyko perforacija (prakiurimas), nedelsiant kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą ir pasakykite jam, kad Jums įvesta Mirena, ypač jeigu tai ne tas specialistas, kuris ją įvedė.
Galimi perforacijos (prakiurimo) požymiai ir simptomai gali būti:
nepakeliamas skausmas (panašus į mėnesinių spazmus) arba didesnis skausmas nei tikėjotės;
gausus kraujavimas (po įvedimo);
skausmas arba kraujavimas, kuris tęsiasi ilgiau negu kelias savaites;
staigūs ciklo pokyčiai;
skausmas lytinių santykių metu;
Jūs daugiau nebejaučiate Mirenos siūlų (žr. 3 skyrių „Kaip naudoti Mireną – Kaip sužinoti, ar Mirena yra gimdoje?“).
Krūties vėžys
Moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes, krūties vėžio rizika yra šiek tiek padidėjusi. Nutraukus tablečių vartojimą, ši rizika per 10 metų grįžta į amžiui būdingą lygį.
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad vartojant levonorgestrelinę gimdos spiralę, pvz., „Mirena“, krūties vėžio rizika gali šiek tiek padidėti, tačiau kiti tyrimai tokios padidėjusios rizikos nenustatė. Jei turite kokių nors abejonių, pasitarkite su gydytoju.
Negimdinis nėštumas
Naudojant Mirena, absoliuti negimdinio nėštumo rizika yra nedidelė, nes bendra nėštumo tikimybė Mirena naudotojoms yra mažesnė negu jokių kontraceptikų nevartojančioms moterims. Absoliutus negimdinio nėštumo dažnis, naudojant Mirena, yra maždaug 0,1 % per metus (palyginimui: jokių kontraceptikų nevartojančioms moterims šis dažnis yra 0,3 – 0,5 % per metus). Vis dėlto jei pastojote naudodamos Mirena, tikimybė, kad nėštumas gali būti ne gimdoje, santykinai padidėja. Didesnis negimdinio nėštumo pavojus yra moterims, kurioms anksčiau yra buvęs negimdinis nėštumas, kiaušintakių operacija arba dubens infekcija. Negimdinis nėštumas yra rimta būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Šie simptomai galėtų reikšti, kad Jums gali būti negimdinis nėštumas ir Jūs nedelsdama turite kreiptis į gydytoją:
Jums baigėsi menstruacijos ir tada Jums prasidėjo pastovus kraujavimas ar skausmas;
Jums maudžia arba labai stipriai skauda pilvo apačią;
Jums yra normalaus nėštumo simptomai, bet taip pat Jūs kraujuojate ir jaučiatės apsvaigusi.
Silpnumas
Kai kurios moterys, įvedus Mirena, jaučiasi apsvaigusios. Tai yra normali reakcija. Jūsų gydytojas Jums patars po Mirena įvedimo šiek tiek pailsėti.
Padidėję kiaušidžių folikulai (ląstelės, supančios bręstantį kiaušinėlį kiaušidėje)
Kadangi iš esmės Mirena kontraceptinis poveikis yra vietinis, vaisingo amžiaus moterims paprastai būna ovuliaciniai ciklai su folikulų plyšimu. Kartais folikulų degeneracija sulėtėja ir folikulų vystymasis gali tęstis. Dauguma iš šių folikulų nesukelia simptomų, tačiau dėl kai kurių gali būti dubens skausmas arba skausmas lytinių santykių metu. Dėl šių padidėjusių folikulų gali reikėti medicininės priežiūros, bet paprastai jie patys išnyksta.
Psichikos sutrikimai
Kai kurių hormoninių kontraceptikų, įskaitant Mirena, vartojusios moterys pranešė apie depresiją arba slogią nuotaiką. Depresija gali turėti rimtų pasekmių ir kartais sukelti minčių apie savižudybę. Jeigu Jums pasireiškia nuotaikos svyravimai ir depresijos simptomai, kiek galima greičiau kreipkitės į savo gydytoją dėl tolesnio gydymo.
Papildoma informacija ypatingoms pacienčių grupėms
Senyvo amžiaus pacientės (65 metų ir vyresnės)
Vyresnėms kaip 65 metų moterims Mirena netirta.
Pacientės, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Mirena negalima naudoti pacientėms, kurių sutrikusi kepenų funkcija (žr. 2 skyrių „Mirena naudoti draudžiama“).
Pacientės, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Moterims, kurių sutrikusi inkstų funkcija, Mirena netirta.
Kiti vaistai ir Mirena
Kadangi Mirena sistemos poveikis yra iš esmės vietinis, manoma, kad kitų vaistų vartojimas neturėtų padidinti pastojimo rizikos naudojant Mirena. Tačiau, jei vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, rekomenduojama apie tai pasakyti sveikatos priežiūros specialistui.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Nėštumas
Mirena negalima naudoti esant nėštumui arba jį įtariant.
Jei Mirena yra gimdoje, moterys pastoja labai retai. Bet jei Mirena iškrenta, Jūs jau nesate apsaugota ir privalote naudoti kitą kontracepcijos būdą iki pasitarsite su gydytoju.
Kai kurioms Mirena naudojančioms moterims gali nebūti mėnesinių. Mėnesinių nebuvimas nebūtinai yra nėštumo simptomas. Jei Jums nėra mėnesinių ir yra kitų nėštumo simptomų (pavyzdžiui, šleikštulys, nuovargis, krūtų jautrumas), kreipkitės į gydytoją dėl tyrimo ir atlikite nėštumo testą.
Jei Mirena esant gimdoje pastojote, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad jis ištrauktų Mirena. Ištraukimas gali sukelti persileidimą. Tačiau, jei nėštumo metu Mirena paliekama gimdoje, padidėja ne tik persileidimo, bet ir priešlaikinio gimdymo rizika. Jei Mirena negalima ištraukti, pasitarkite su gydytoju dėl naudos ir rizikos tęsiant nėštumą. Jei nėštumas tęsiamas, jo metu Jūs būsite atidžiai stebima. Jūs turite nedelsdama kreiptis į gydytoją, jei Jums pasireiškia pilvo spazmai, pilvo skausmas ar karščiavimas.
Mirena sudėtyje yra hormono, vadinamo levonorgestreliu. Pasitaikė pavienių pranešimų apie poveikį moteriškos lyties kūdikių išoriniams lyties organams, kai nėštumas vystėsi levonorgestrelio vartojimo į gimdos ertmę sistemą palikus gimdoje.
Žindymo laikotarpis
Mirena gali būti naudojama maitinant krūtimi. Žindančių moterų piene yra nustatomi maži levonorgestrelio kiekiai (0,1 % dozės perduodama kūdikiui). Naudojant Mirena praėjus šešioms savaitėms po gimdymo, nepastebėta neigiamo poveikio kūdikio augimui ir raidai. Vien progestageno metodas nemažina krūties pieno kiekio ir neblogina jo kokybės.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Poveikis nežinomas.
Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Mirena medžiagas
Mirena T formos dalyje yra bario sulfato, todėl ji matoma tiriant rentgenu.
Informacinė sistema gydytojams
