Ilgaamžiškumą lemia ne tik genetika, bet ir mūsų gyvenimo būdas bei dėmesys savo organizmui. Šiuolaikinė medicina vis didesnę reikšmę teikia kraujo biožymenims – rodikliams, kurie padeda stebėti organizmo senėjimo procesus ir įvertinti ligų riziką dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams.

Minint Pasaulinę sveikatos dieną, balandžio 7 d. Higienos institutas (Institutas) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuras Lietuvoje pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo susitarė stiprinti partnerystę, siekiant ilgalaikio, kryptingo ir tvaraus visuomenės sveikatos stiprinimo mūsų šalyje.

Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasirinktas šūkis „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“ („Together for health. Stand with science“) kviečia prisiminti mokslo svarbą sveikatos srityje ir iš naujo permąstyti visuomenės pasitikėjimą medicina, atkurti pasitikėjimą mokslu ir remti mokslu pagrįstus sprendimus sveikesnei ateičiai.

Lietuvoje gyventojų įsitraukimas į ligų prevencijos programas vis dar yra nepakankamas – nemaža visuomenės dalis vengia reguliariai tikrintis sveikatą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė pagrindines tokios elgsenos priežastis ir parodė, kas galėtų paskatinti žmones aktyviau rūpintis savo sveikata prevenciškai.

Velykų stalas dažnai neįsivaizduojamas be gausos patiekalų, tačiau vaistininkai ragina į šventes pažvelgti atsakingiau. Virti kiaušiniai, mišrainės, mėsa ar užtepėlės po švenčių dažnai dar lieka šaldytuve. Vis dėlto net ir tvarkingai atrodantis maistas po kelių dienų gali būti jau nesaugus vartoti, todėl verta iš anksto įsivertinti realius poreikius ir laikytis saiko.

Krūtų plastikos tendencijos keičiasi. Pacientės vis dažniau renkasi natūraliau atrodantį rezultatą, mažesnius implantus ir individualiai pritaikytus sprendimus. Plastikos chirurgė aptaria, kaip keičiasi požiūris į plastinę chirurgiją, kokią įtaką daro socialiniai tinklai, kas dažniausiai ryžtasi operacijoms ir kokie mitai apie implantus vis dar išlieka.