Intymi higiena daugeliui moterų atrodo savaime suprantama kasdienės rutinos dalis, tačiau šioje srityje vis dar daroma nemažai klaidų. Per dažnas prausimas, kvapnios ar pernelyg stiprios sudėties priemonės gali padidinti infekcijų ir diskomforto riziką. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė sako, kad rūpinantis intymia higiena svarbiausia nepersistengti ir atskleidžia, kaip išsirinkti tinkamas priemones.

Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, daugelį moterų užklumpa ne vieną ir ne du kartus. Kartą susidūrus su šia problema, ji neretai sugrįžta, sukeldama ne tik fizinį, bet ir emocinį diskomfortą.

Ar jūsų balsas gali išduoti tai, ko nepasakote žodžiais? KTU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dirbtinis intelektas geba atpažinti depresiją vien iš balso – net tada, kai žmogus stengiasi ją nuslėpti. Dar įspūdingiau, kad šie akustiniai požymiai pasirodė esantys universalūs ir nepriklausomi nuo kalbos, todėl tai gali tapti proveržiu kuriant naujas, lengvai prieinamas psichikos sveikatos stebėjimo priemones.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) mokslininkai pirmą kartą Lietuvoje sukūrė pažintinių funkcijų ir psichosocialinės reabilitacijos programą, skirtą epilepsija sergantiems asmenims.

Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasirinktas šūkis „Kartu dėl sveikatos. Palaikykite mokslą“ („Together for health. Stand with science“) kviečia prisiminti mokslo svarbą sveikatos srityje ir iš naujo permąstyti visuomenės pasitikėjimą medicina, atkurti pasitikėjimą mokslu ir remti mokslu pagrįstus sprendimus sveikesnei ateičiai.

Krūtų plastikos tendencijos keičiasi. Pacientės vis dažniau renkasi natūraliau atrodantį rezultatą, mažesnius implantus ir individualiai pritaikytus sprendimus. Plastikos chirurgė aptaria, kaip keičiasi požiūris į plastinę chirurgiją, kokią įtaką daro socialiniai tinklai, kas dažniausiai ryžtasi operacijoms ir kokie mitai apie implantus vis dar išlieka.