Egzotiškuose kraštuose galima ne tik pilnais samčiais semti malonius įspūdžius, bet ir su kaupu patirti tai, ko per atostogas nė košmare nesapnavote. Portalo VLMEDICINA.LT kalbinti keliauninkai vaizdžiai papasakojo, kaip iškeliavus į neįprastus mūsų kraštiečiams (beje, ir mūsų skrandžiams) kraštus teko pažintį su neatrastomis vietovėmis iškeisti į laiką tualete, vaduotis iš alinančios aukštos temperatūros ar išsekti iki negalėjimo pastovėti ant savų kojų.

Trys pažintys su nešvarių rankų liga

Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas ir vadovas Rimvydas Širvinskas pasakojo, kad ne kartą egzotiškoje kelionėje teko „padraugauti“ su nešvarių rankų liga – dizenterija: „Man labai dažnai „sekasi“ su tokiais dalykais, nes daug keliauju – per mėnesį bent savaitę būnu išvykęs ir paskutiniu metu renkuosi egzotiškus kraštus. Mėgstu ragauti maisto gatvėje, nes, mano manymu, taip geriausia pažinti šalį“.

Pirmoji nemaloni pažintis su šia liga įvyko Rimvydui poilsiaujant Egipte. Tąkart aukštos klasės viešbutyje dirbusi animatorė, lietuviui vakarojant su draugais, gurkštelėjo jo kokteilio ir to veikiausiai pakako, kad patyręs keliautojas užsikrėstų dizenterija.

„Ji prasitarė, kad turi problemų dėl sveikatos, turi lankytis gydymo įstaigoje. Ji gurkštelėjo mano kokteilio. Pasijutau iškart blogai – prasidėjo viduriavimas, pilvo pūtimas, raižymas... Grįžęs į Lietuvą pasijutau dar blogiau – pakilo labai aukšta temperatūra, iškvietė greitąją ir mane išvežė. Tą patį vakarą paguldė, buvo atlikti tyrimai, kurie patvirtino ligą. Kai pasakiau, kad grįžau iš Egipto, gydytojas nė kiek nenustebo dėl mano diagnozės“, – pasakojo R. Širvinskas.

Panašus atvejis Rimvydui nutiko ir Indijoje, tačiau simptomai ilgai nekankino – tąkart greitai praėjo. Trečias kartas vėl nemelavo – ir tąkart nešvarių rankų liga smogė kaip reikiant – Balyje Rimvydui teko pragulėti net septynias dienas.

„Labai stipriai apsinuodijau. Draugai keliavo, o man teko gulėti. Maistas ten ne visada artimas mūsų skrandžiui, keliautojai dažniausiai ir apsikrečia žarnyno ligomis“, – tai jau pats patyrė ir R. Širvinskas.

Klaidinga, pasak kelionių eksperto, manyti, kad šimtas gramų mūsų stipriojo gėrimo „dezinfekuos“ skrandį ir tuomet jam nebus baisus joks dar nematytas maistas: „Gydytojas iš tokio pasakymo tik pasijuokė. Alkoholis visų pirma labai silpnina imunitetą. Dar labiau sau pakenkiat jį vartodami. Labiausiai kelionėse, manau, padeda galva ant pečių, kurią kartais keliaudami pametame. Taip pat patariu bent jau turėti dezinfekcinio skysčio rankoms“.

Kankino maliarija

Kelionių vadovas ir žurnalistas Mykolas Vadišis du kartus Ganoje, Vakarų Afrikoje, ir vieną kartą Tanzanijoje, Rytų Afrikoje, sirgo maliarija. Nuo jos skiepų nėra, antraip jaunas vyras, sako, jau seniai būtų pasiskiepijęs.
„Maliariją daugina uodai įsisiurbdami ir pernešdami maliarijos plazmodijas per kraujo kūnelius“, – savo žiniomis dalijosi M. Vadišis. Nežinia, ar visiška tiesa, tačiau jis yra girdėjęs, kad maliarijai išsivystyti uode ar išgyventi reikia bent 20 dienų nenutrūkstamos +20 C ir daugiau šilumos. Todėl Kenijoje, kur daug aukštumų ir vėsumos vakarais, maliarija ne tokia pavojinga. Pavojingiausia ji tropinėse džiunglėse.

„Yra kelios maliarijos rūšys. Sunkiausia – tropinė maliarija. Jos negydant dešimt dienų, labai didelė tikimybė numirti. Blogai pasidaro ir po pirmųjų trijų dienų nuo karščiavimo pradžios“, – pasakojo M. Vadišis.

Pas gydytoją važiavo tarp ožkų

Lietuvis pirmą kartą maliarija susirgo Larabangos kaime, Ganoje, netoli Mole nacionalinio parko. „Ten nebuvo nė vieno gydytojo, todėl į už 20 km esančią ligoninę važiavau sunkvežimiu tarp ožkų“, – prisiminė lietuvis.
Nuo maliarijos pasaulyje kuriama daug vaistų. Važiuodami į tropinius kraštus, kur yra maliarijos tikimybė, profilaktiškai geriami vaistai – priklausomai nuo buvimo trukmės bei kitų ypatybių.

„Man nuo tų vaistų buvo bloga, todėl jų negerti gyvendamas ilgą laiką tropikuose pasirinkau pats, o Damongo ligoninėje gavau dozę Ganos žmonėms skirtų antimaliarinių vaistų ir per tris dienas pagijau“, – prisiminė M. Vadišis.

Maliarijos simptomai, anot lietuvio, yra labai didelis drebulys, net varginantis, kylanti temperatūra: „Ją numušus su paracetamoliu pradėjau prakaituoti taip, kad prakaitas persisunkė ant žemės“. Maliarija „eina“ bangomis, todėl ryte po pirmo išprakaitavimo ir drebulio Mykolas jautėsi visai gerai – pavalgė ir sunkvežimiu važiavo ligoninės link.

„Ten belaukiant vizito pas daktarą, prasidėjo galvos skausmas, nuo karščio svaigstanti galva, silpnumas. Jis išrašė vaistų už 15 dolerių,berods, ir gėriau trijų dienų kursą. Per tas tris dienas neturėjau apetito, skaudėjo galvą, buvau silpnas. Bet nieko blogiau kaip gripas nejaučiau, atvirkščiai – nevargino gerklės skausmai ir kosulys... Visa kita panašiai“, – sveikimo procesą prisiminė Mykolas.

Taigi, anot jo, svarbiausia iškart atpažinti maliariją ir nevilkinti vizito pas gydytoją – tuomet viskas bus gerai bet kuriam susirgusiam.

Antrą kartą smogė visa jėga

Vis dėlto maliarijos sukėlėjai pirmiausiai esą įsikuria kepenyse ir ten gali išlikti net po gydymo, todėl lietuviui maliarija po mėnesio pasikartojo. „Antrą kartą toje pačioje Ganoje maniau, kad tai – skrandžio infekcija, vėl viskas ėjo bangomis – kelios geros valandos, kelios blogos, kelios geros, kelios sunkios. Todėl gydžiausi dieta, vandeniu, skrandžio vaistais. Pradėjo pykinti ir taip toliau. Trečion dienon po pagerėjimo maliarija dar kartą trenkė visa jėga. Tada iš karto aptemo akys, pradėjo kilti temperatūra, kol draugai ispanai iš kaimelio atnešė vandens ir vaistų, jau karščiavau, temperatūra siekė 41 laipsnį C“, – tokį košmarą išgyveno lietuvis.

Numušęs temperatūrą paracetamoliu, pavalgė, o naktį vėl ėmė viskas suktis, viską, ką išgerdavo, iškart išvemdavo – iki penkių ryto prasigalavo prie tualeto. Vėliau prasidėjo ir viduriavimas.

„Per naktį netekau labai daug skysčių, todėl ryte tiesiog nualpau. Atsibudau tik kai nešė mane už kojų ir rankų. Todėl svarbu sergant maliarija visaip kaip save vandeniu pildyti ir geriausiai dar su mineralais. Kaimelio žmonės įsodino mane automobilin ir tokį su trūkinėjančia sąmone vėl nuvežė į tą pačią ligoninę Damonge“, – pasakojo M. Vadišis.

Tąkart jau buvo sunku surasti jo pulsą, temperatūra po nakties karščiavimo ir vandens praradimo buvo nukritusi iki +35 C. Lietuvis atsimena sunkiai galėjęs išsilaikyti ant kojų, todėl iš karto buvo paguldytas palatoje.

„Ten prijungė lašelinę, sulašino iš karto kelis maišelius visokių skysčių, į maišelį suleido chinino – stipriausio vaisto nuo maliarijos. Tai – natūrali medžiaga, randama akacijose ir dedama į toniką, kad atsirastų kartumas. Bet didelėmis dozėmis ji naikina maliariją, tiesa, daug šalutinių poveikių, galva kaip varpas, ūžia ausyse, kenkia kepenims ir daugeliui kitų organų“, – apibendrino sunkų gydymą Mykolas.

Po dviejų dienų jis buvo išleistas iš ligoninės, jautėsi lengvas kaip pūkas, numetęs daug kilogramų. Ateinančias dvi savaites dar vartojo vaistus, sunkiai valgė, gėrė vitaminą B, kad būtų apetitas.

Mykolas į Lietuvą grįžo žiemą – imunitetas buvo taip nusilpęs, kad iškart užpuolė gripas, visą žiemą jis prasigalavo su peršalimais, pavasarį turėjo nervų uždegimą, gėrė nuskausminamuosius. „Po pusmečio nuo tos sunkios maliarijos prasidėjo ir galvos svaigimas, lėtinis nuovargis, psichologiniai reikalai nežinant, kas čia dabar yra, kodėl taip blogai jaučiuosi. Pradėjau iš tiesų taisytis tik kai pradėjau lankyti kung fu užsiėmimus... Sportas ir gera mityba, vitaminai ir poilsis padėjo atsigauti. Taigi čia visa Ganos patirtis“, – apibendrino lietuvis.

Atrodė lyg saulės smūgis

Tanzanijoje esą jau buvo paprasčiau – Mykolas pajuto keistą galvos skausmą ir karščiavimą. Dar pagalvojo, kad ištiko saulės smūgis, bet jau žinojo, kad reikia tuojau pat tikrintis. Kitą dieną rado maliariją.

„Prasigalavau karščiuodamas ir drebėdamas kelyje į Der es Salamą ir ryte nuėjęs į modernią miesto kliniką pasidariau tyrimus, išrašė vaistų bei paleido švęsti Naujųjų į Zanzibarą. Tik profilaktiškai gerti tuos pačius vaistus reikėjo. Aš jų negėriau, nes Kenijoje nėra tokio didelio pavojaus, o Ganoje pasirinkau gydytis, kai susirgsiu, nes labai svaigo galva man nuo tų vaistų, bloga savijauta nuo jų buvo“, – į prisiminimus leidosi jis. Svarbiausia, anot jo, neužmigti – nuo maliarijos imuniteto negaunama ir dešimtą kartą, tad reikia labai stebėti kelionėje ir po jos ir tiesiog kreiptis į gydytojus su prašymu pasitikrinti, jei reikia ir gydytis.

Šiandien pasekmių nejaučia

Paskutinį kartą maliarija Mykolas sirgo 2013 pabaigoje. Dabar jau viskas, kaip jis pats sako, neblogai.

Anot lietuvio, maliarija – tokia liga, kuri išvargina vegetacinę nervų sistemą, todėl vėliau reikia daug pastangų, kad atsigautų organizmas. „Vaistai irgi sunkūs, todėl kepenims reikia laiko atsigauti, skrandžiui taip pat. Turėjau visai atsisakyti alkoholio bent keliems mėnesiams, o ir dabar aš jo negaliu vartoti daug“, – netgi teigiamą efektą įžvelgė Mykolas.

Informacijos apie ligas neturi

Kelionių agentūra „Novaturas“ teigė, kad, laimei, neturi istorijų apie netikėčiausias ir baisiausias ligas, atsivežtas iš egzotiškų kraštų.

„Mūsų klientai rūpinasi savo sveikata ir keliaudami į egzotines šalis visada pasirūpina būtiniausiais skiepais bei vadovaujasi mūsų ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos paruoštomis rekomendacijomis. Nuo maliarijos skiepų nėra, tačiau apsisaugojimo priemonių ir vaistų, kuriuos rekomenduoja medikai ir Pasaulinės sveikatos organizacijos, tikrai yra“, – teigiama atsiųstame komentare.

Kristina Aksamitaitė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Per šventes keliausite į Europą? Pravartu užsisakyti vieną kortelę (281/0) 

NVSC priminimas keliautojams (185/0) 

Kelionė lėktuvu: kokius vaistus galima gabenti ir ką reikia žinoti apie medicinos prietaisus (472/0) 

Pas burnos higienistus pacientai pateks greičiau (378/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0