Mannitol Fresenius 15 % tirpalu gydoma tik ligoninėje. Dozavimą, koncentraciją ir infuzijos greitį nustatys gydytojas, atsižvelgdamas į Jūsų arba Jūsų vaiko amžių, klinikinę būklę, kūno svorį, reakciją į vaistą, vartojamus vaistus, skysčių kiekį organizme ir šlapimo išsiskyrimą.
Suaugę pacientai ir paaugliai
Ūminis inkstų nepakankamumas
Paprastai suaugusiems pacientams manitolio skiriama 50 ‑ 200 mg (330 ‑ 1320 ml) dozė per parą. Ji mažinama 50 g (330 ml) kiekvienos infuzijos metu. Dažniausiai 50 ‑ 100 g (330 - 660 ml) manitolio paros dozė sukelia tinkamą atsaką. Infuzijos greitis yra toks, kuris palaiko mažiausiai 30 ‑ 50 ml šlapimo išsiskyrimą per valandą.
Tik neatidėliotinais atvejais taikomas didžiausias infuzijos greitis, t. y. 5 minučių laikotarpiu suleidžiamas 200 mg/kg kūno svorio manitolio kiekis (žr. testo dozę). Po 5 minučių infuzijos greitis lėtinamas, ir vartojant 200 g paros dozę, siekiama išlaikyti mažiausiai 30 - 50 ml/val. šlapimo išsiskyrimą.
Pacientai, kuriems yra ženklus šlapimo kiekio sumažėjimas arba jiems per 3‑5 minutes suleidus maždaug 200 mg (1,3 ml)/kg kūno svorio manitolio testo dozę įtariamas inkstų funkcijos sutrikimas
Manoma, kad tinkamas atsakas į testo dozę būna tokiu atveju, jei 2 ‑ 3 valandų laikotarpiu per valandą išsiskiria mažiausiai 30 ‑ 50 ml šlapimo. Jei atsakas yra nepakankamas, galima dar sykį suleisti testo dozę. Jei antra testo dozė nesukelia tinkamo atsako, gydymas manitoliu nutraukiamas ir pacientas tiriamas dėl galimo inkstų pažeidimo.
Intrakranijinio spaudimo, akispūdžio ir smegenų pabrinkimo mažinimas
Paprastai 1,5–2 g (10 ‑ 13 ml)/kg kūno svorio manitolio dozė suleidžiama per 30 ‑ 60 minučių laikotarpį. Jei vaisto reikia vartoti prieš operaciją, siekiant sukelti didžiausią poveikį, manitolio suleidžiama likus ½ valandos iki operacijos.
Toksinių medžiagų išsiskyrimo per inkstus skatinimas apsinuodijimo atveju
Taikomas forsuotas šlapimo išsiskyrimo skatinimas, kai manitolio dozė koreguojama taip, kad šlapimo išsiskyrimas išliktų mažiausiai 100 ml/val. Būtina išlaikyti 1 ‑ 2 l teigiamą skysčių pusiausvyrą. Pradinė įsotinamoji manitolio dozė yra maždaug 25 g (165 ml).
Vartojimas vaikams
Inkstų nepakankamumo atveju, testo dozė 200 mg (1,3 ml) manitolio/kg kūno svorio suleidžiama per 3–5 minutes. Gydomoji dozė yra 0,5–1,5 g (3 – 10 ml)/kg kūno svorio. Tokią dozę, prireikus, galima pakartotinai suleisti vieną arba du kartus. Tarp dozių turi būti 4–8 valandų intervalas.
Padidėjus intrakranijiniam spaudimui ar padidėjus akispūdžiui, ši dozė suleidžiama taip, kaip ir suaugusiems pacientams, per 30–60 min.
Senyviems pacientams
Kaip ir gydant suaugusius pacientus, dozė priklauso nuo svorio, klinikinės ir biologinės būklės ir kartu vartojamų vaistų. Paprastai dozė yra tokia pati, kuri skiriama suaugusiems pacientams, t. y. 50 ‑ 200 g manitolio (330–1320 ml)/per parą, dozę mažinant 50 g (500 ml) manitolio kiekvieno leidimo metu. Prieš dozavimą paciento būklė bus atidžiai įvertinta, nes galima ankstyva inkstų nepakankamumo stadija.
Ką daryti pavartojus per didelę Mannitol Fresenius 15 % infuzinio tirpalo dozę?
Perdozavus manitolio, atsiranda tarpląstelinio skysčio perteklius, centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomų: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, raumenų spazmas, galimi traukuliai. Kai kada dėl smegenų dehidracijos gali kraujuoti po kietuoju ar voratinkliniu smegenų dangalu, dėl to pasireiškia galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas arba vėmimas, miglotas matymas. Gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra: atsirasti hiponatremija (natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) ar hipernatremija (natrio koncentracijos kraujyje padidėjimas), hipokalemija (kalio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) arba hiperkalemija (kalio koncentracijos kraujyje padidėjimas).
Jei greitai suleidžiamas didelis manitolio kiekis, gali sutrikti kraujotaka, nes kraujagyslėse atsiranda skysčio perteklius, todėl gali prasidėti širdies nepakankamumas ar plaučių edema.
Visais šiais atvejais bus taikomos tinkamos gydymo priemonės.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją.