Jei kamuoja podagros priepuoliai, tai alopurinolio galima vartoti tik visai nurimus priepuolio požymiams. Pradėjus vartoti alopurinolio, gali iš atsargų išsiskirti didelis šlapimo rūgšties kiekis ir sukelti podagros priepuolį. Todėl pirmąsias 4 gydymo savaites reikėtų profilaktikai skirti skausmą malšinančių vaistų arba kolchicino.
Esant dideliems šlapimo rūgšties akmenims inkstų geldelėse, paskyrus alopurinolio, dalis jų gali atsiskirti ir įstrigti šlapimtakyje.
Alopurinolis dalyvauja sąveikoje su daugeliu vaistų (žr. sk. „Kiti vaistai ir Allopurinol-ratiopharm“).
Kiti vaistai ir Allopurinol-ratiopharm
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
- Alopurinolis lėtina probenecido (vaisto, veikiančio padidėjusį šlapimo rūgšties pašalinimą) išsiskyrimą iš organizmo.
- Alopurinolio veikimas pagreitėja, kai kartu vartojamos didelės dozės vaistų, didinančių šlapimo rūgšties išsiskyrimą (probenecidas, benzbromaronas, sulfinpirazonas arba salicilatai) ir tokiu būdu sumažėja Allopurinol-ratiopharm poveikis. Šią sąveiką kiekvienam konkrečiam pacientui turėtų įvertinti gydytojas.
- Jei Allopurinol-ratiopharm vartojamas kartu su 6-merkaptopurinu arba azatioprinu, pastarųjų dozę reikia sumažinti iki 25 % įprastinės dozės, nes alopurinolis pailgina šių vaistų veikimą.
- Alopurinolį vartojant kartu su antibiotikais (vaistais bakterijų sukeltoms ligoms gydyti), ampicilinu ir amoksicilinu, dažniau gali būti alerginių reakcijų (odos bėrimas). Todėl, vartojant Allopurinol-ratiopharm, reikėtų skirti kitų antibiotikų.
- Jei kartu vartojama alopurinolio ir kaptoprilio, padidėja odos alerginių reakcijų pavojus, ypač žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu.
- Kartu su Allopurinol-ratiopharm vartojant vaistus kraujo krešumui mažinti (kumarino tipo antikoaguliantus) gali sustiprėti jų poveikis. Todėl reikia dažniau kontroliuoti kraujo krešumo rodiklius, prireikus sumažinti antikoaguliantų dozę.
- Allopurinol-ratiopharm slopina vaistų, kurių sudėtyje yra teofilino (vaistų kvėpavimo ir širdies ligoms gydyti) apykaitą. Todėl, pradėjus vartoti alopurinolio arba padidinus jo dozę, reikia ištirti teofilino koncentraciją kraujyje.
- Alopurinolis gali pailginti vaistų, kurių sudėtyje yra vidarabino (vartojamų sergant virusų sukeltomis ligomis) susilaikymą organizme. Vartojant šiuos vaistus kartu, reikia būti labai atidiems, kad laiku būtų galima pastebėti šalutinio poveikio požymius.
- Vartojant alopurinolio, gali padidėti ciklosporino (vaisto, slopinančio organizmo imunines reakcijas) koncentracija kraujo plazmoje. Reikia atsižvelgti, kad tuomet gali sustiprėti šalutinis ciklosporino poveikis.
- Alopurinolis gali turėti įtakos vaistų, kurių sudėtyje yra fenitoino (vartojamų epilepsijai, kai kurioms sunkioms širdies ligoms gydyti) metabolizmui kepenyse; ar tai turi reikšmės gydant pacientus, kol kas nežinoma.
- Jei kartu vartojamas aliuminio hidroksidas, gali susilpnėti alopurinolio poveikis. Tarp šių vaistų vartojimo turi būti išlaikomas bent 3 valandų trukmės intervalas.
- Alopurinolį skiriant kartu su citostatikais (pvz., ciklofosfamidu, doksorubicinu, bleomicinu, prokarbazinu, alkilhalogenidais), kraujo diskrazija pasireiškia dažniau nei tada, kai šios veikliosios medžiagos yra skiriamos atskirai. Todėl reguliariais intervalais turi būti atliekami bendrieji kraujo tyrimai.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Apie alopurinolio vartojimą nėštumo laikotarpiu duomenų nesukaupta. Nėštumo metu šio vaisto vartoti nerekomenduojama.
Alopurinolis išsiskiria į motinos pieną. Alopurinolio žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Vartojant alopurinolio buvo stebėtas mieguistumas, svaigulys ir judesių sutrikimai, dėl to gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jūs galite ne taip greitai ir tiksliai reaguoti į netikėtus ir staigius įvykius. Nevairuokite, nevaldykite elektra varomų mechanizmų, nedirbkite nesaugiomis darbo sąlygomis. Nurodytos veiklos nevykdykite, kol neįsitikinsite, kad alopurinolis gebėjimų atlikti šias funkcijas neveikia.
Prisiminkite, kad alkoholis Jūsų būklę gali dar labiau pabloginti.
Allopurinol-ratiopharm sudėtyje yra natrio
Šio vaisto vienoje tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t.y. jis beveik neturi reikšmės.
- Kaip vartoti Allopurinol-ratiopharm
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Jei gydytojas nenurodė vartoti kitaip, reikia vartoti tokias įprastines vaisto dozes:
Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės
Suaugusiesiems
Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume, per parą reikia vartoti vieną-tris Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 100-300 mg alopurinolio).
Įprastai, kad sumažėtų galimo šalutinio poveikio rizika, gydymo pradžioje gydytojas skirs mažą alopurinolio dozę (pvz., 100 mg per parą). Prireikus, dozė bus padidinta.
Pavieniais atvejais dozę galima padidinti ir per parą vartoti šešias-aštuonias Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 600-800 mg alopurinolio). Šiuo atveju reikia dažniau tirti kraują (kraujo serume gali padidėti oksipurinolio koncentracija – ji neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Vaisto paros dozę reikia padalyti į kelias dalis.
Norint, kad pagerėtų vaisto tolerancija, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip trys Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės (t.y. 300 mg alopurinolio).
Maksimali paros dozė – 800 mg alopurinolio.
Vartojimas vaikams
Alopurinolio paros dozė – 10 mg/kg kūno svorio (didžiausia paros dozė – 400 mg), ši dozė dalijama į 3 vienkartines dozes.
Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės
Suaugusiesiems
Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume, per parą reikia vartoti vieną Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletę (t.y. 300 mg alopurinolio).
Įprastai, kad sumažėtų galimo šalutinio poveikio rizika, gydymo pradžioje gydytojas skirs mažą alopurinolio dozę (pvz., 100 mg per parą). Prireikus, dozė bus padidinta.
Pavieniais atvejais dozę galima padidinti ir per parą vartoti dvi Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletes (t.y. 600 mg alopurinolio). Šiuo atveju reikia dažniau tirti kraują (kraujo serume gali padidėti oksipurinolio koncentracija – ji neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Kartais dozę galima padidinti iki 800 mg per parą. Vaisto paros dozę reikia padalyti į kelias dalis.
Norint, kad pagerėtų vaisto tolerancija, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip viena Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletė (t.y. 300 mg alopurinolio).
Maksimali paros dozė – 800 mg alopurinolio.
Vartojimas vaikams ir pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi
Dėl didelio veikliosios medžiagos kiekio Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės šių grupių pacientams gydyti netinka. Tokių grupių pacientams gydyti yra kitokių vaisto formų.
Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (tai yra 2-3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.
Senyviems pacientams
Apie alopurinolio vartojimą senyviems pacientams gydyti ypatingų nuorodų nėra, todėl šie pacientai turėtų vartoti galimai mažiausias gydomąsias dozes. Šio amžiaus pacientus ypač reikėtų stebėti dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Alopurinolis ir jo metabolitai išsiskiria pro inkstus, todėl tokiems pacientams vartojant nesumažintas dozes, vaisto gali kauptis organizme ir atsirasti perdozavimo požymių. Galimiems pavojams sumažinti, šiems pacientams dozė nustatoma po atitinkamų kraujo tyrimų (ištyrus kraujo serumo kreatinino koncentraciją; tyrimą reikia reguliariai kartoti). Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, daugiausia per parą galima skirti vartoti 100 mg alopurinolio (vieną Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletę) arba didesnę dozę nei 100 mg, bet ne kiekvieną dieną. Šią dozę galima didinti tik tuo atveju, jei vaisto poveikis nepakankamas. Oksipurinolio koncentracija kraujo serume neturi būti didesnė kaip 15,2 μg/ml.
Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams vaisto dozavimo nurodymai pateikti šioje lentelėje.
Kreatinino klirensas
|
Paros dozė
|
Daugiau kaip 20 ml/min.
|
Įprastinė dozė
|
10 – 20 ml/min.
|
100-200 mg
|
Mažiau kaip 10 ml/min.
|
100 mg arba ilginti vartojimo intervalus
|
Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (2-3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Esant kepenų veiklos nepakankamumui, reikia laikytis tokių pat nurodymų, kaip ir esant inkstų nepakankamumui. Gydymo pradžioje reikia kontroliuoti kepenų veiklos rodiklius ir tyrimus reguliariai kartoti.
Tabletes reikia nuryti nesukramčius po valgio, užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio tuo pačiu paros laiku po valgio. Jei dozė didesnė nei 300 mg alopurinolio, atsiradus virškinimo trakto sutrikimo požymių, paros dozę reikia padalyti į kelias dalis.
Vartokite vaisto reguliariai su pakankamu kiekiu skysčių.
Vartojimo trukmė priklauso nuo ligos eigos. Siekiant apsisaugoti nuo kalcio oksalato ir šlapimo rūgšties akmenų susidarymo, taip pat sergant pirmine hiperurikemija ir podagra, vaisto reikia vartoti ilgai, todėl būtina kontroliuoti sveikatos būklę. Reikia reguliariai kartoti šlapimo rūgšties kiekio kraujo serume tyrimus, stebėti galimus šalutinio poveikio požymius, iš naujo įvertinti gydymo trukmę.
Ką daryti pavartojus per didelę Allopurinol-ratiopharm dozę
Specifinis priešnuodis nežinomas. Vienam pacientui, kuris išgėrė 20 g alopurinolio, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas, svaigulys.
Įtarus apsinuodijimą, ypač kai kartu vartojamas azatioprinas arba 6-merkaptopurinas, reikia skubiai pranešti gydytojui, kad laiku būtų panaudotos priemonės, kurios sumažintų vaisto patekimą į kraujotaką ir pagreitintų jo išsiskyrimą iš organizmo, pvz., duoti gerti daug skysčių, taikyti hemodializę.
Pamiršus pavartoti Allopurinol-ratiopharm
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Allopurinol-ratiopharm
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.