Balandžio 7-oji – Pasaulinė sviekatos diena

Kasmet šią dieną stengiamasi atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į svarbiausias sveikatos problemas. 2012 metais pasaulinė sveikatos diena yra skirta vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, sveiko senėjimo propagavimui. 

Visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir didėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio lemiamų problemų. Ne išimtis ir Šiaulių miestas. Demografinės senatvės koeficientas, kuris parodo pagyvenusių žmonių (60 m. ir vyresnio amžiaus) skaičių, tenkantį šimtui vaikų iki 15 m. amžiaus, Šiauliuose 2010 m. pradžioje siekė 141, 2011 m. pradžioje – 146. Prognozuojama, kad 2050 metais žmonių skaičius, kurių amžius 80 metų, išaugs keturis kartus. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su Pasauline sveikatos organizacija siūlo pagalvoti apie tai, kokią visuomenę mes norime matyti, ir šiais metais pagrindinį dėmesį skirti sveikam visuomenės senėjimui.

Senėjimo procesas neišvengiamas, natūralus reiškinys, todėl jis turi būti svarbus tiek jauniems, tiek seniems, ir moterims, ir vyrams. Sveikas senėjimas – viena didžiausių siekiamybių visuomenės sveikatos srityje. Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, jie galės ilgiau džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški, aktyvūs, dėl to sumažės sveikatos priežiūros sistemoms tenkantis krūvis, mažiau žmonių dėl blogos sveikatos pasitrauks iš profesinio gyvenimo. Visa tai gali pagerinti šalies ekonominę situaciją.
Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip galimybių užtikrinti fizinę, socialinę ir psichikos sveikatą optimizavimo procesas. Juo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe.

Sveikam senėjimui turi įtakos šie pagrindiniai veiksniai:

• Užimtumas. Nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu. Daugiau dėmesio turi būti skiriama pagyvenusių asmenų užimtumo lygio didinimui ir saugoti juos nuo diskriminavimo dėl amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonių darbo jėga turi savų privalumų: darbo patirtis (profesinės kvalifikacijos), darbo jėgos įvairovė, prisitaikymas prie demografinių pokyčių bei darbo jėgos papildymo potencialas.
• Aplinka. Jos gerinimas daro tiesioginę įtaką vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei. Kad pagyvenę žmonės išliktų aktyvūs ir dalyvautų visuomenės gyvenime bei prisidėtų prie jo būtina tinkama  vidaus ir išorės aplinka. „Žaliųjų zonų“ prieinamumas ir galimybė būti lauke laikomi svarbiais geros sveikatos ir savijautos veiksniais.
• Psichikos sveikata. Depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 metų ir vyresnių žmonių. Senstant atsiranda ir silpnaprotystės baimė, todėl labai svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės gautų pakankamai informacijos apie psichikos sveikatos problemas.
• Mityba. Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo komplikacijų grėsmė. Todėl ypač daug dėmesio reikėtų skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Patartina mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių bei kito maisto, turinčio daug skaidulų.
• Fizinis aktyvumas. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Tai labai gera kaulų lūžių prevencijos priemonė. Aktyvi fizinė veikla didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Be to, fizinė veikla turi teigiamos įtakos nuotaikai. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama kasdien ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai (pagal savo amžiaus ir sveikatos galimybes).
• Traumų prevencija. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumas negu jaunesni. Dėl osteoporozės jų traumos paprastai yra sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama. Norint sumažinti traumų pavojų pagyvenusiems žmonėms, rekomenduojama atsargiai vartoti psichotropinius vaistus, pasirūpinti būsto saugumu.
• Žalingi įpročiai. Nerūkymas siejamas su sveiku senėjimu. Niekada nerūkę žmonės sendami turi du su puse karto daugiau galimybių išlaikyti gerą sveikatą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 65-70 metų žmogui nustojus rūkyti, ankstyvosios mirties grėsmė sumažėja perpus. Pagyvenusių žmonių piktnaudžiavimas alkoholiu blogina gyvenimo kokybę: gali sukelti sunkią ligą, nederėti su vartojamais vaistais ir taip pabloginti sveikatą.
• Racionalus vaistų vartojimas. Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai, todėl labai svarbu, kad jų vartojimas būtų racionalus.
• Profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos. Sulaukus vyresnio amžiaus, daugelį vargina įvairūs sveikatos sutrikimai. Dažniausios pagyvenusių žmonių mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos (50,5 proc.) ir onkologinės ligos (21 proc.).

Nemažą sergamumą lėtinėmis ligomis lemia žemas sveikatos žinių lygis, todėl būtina efektyviau viešinti profilaktines sveikatos patikras, organizuoti profilaktinius apsilankymus vyresnio amžiaus žmonių namuose.

Parengė: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Rušinskienė

www.sam.lt