Briuselyje diskutuota apie sveikatos biotechnologijų stiprinimą ir spartesnius inovatyvaus gydymo sprendimus pacientams

Birželio 30 – liepos 1 d. Briuselyje vykusiose Europos Parlamento (EP) narių organizuotose diskusijose apie biologinių vaistų ir vakcinų gamybos stiprinimą Europoje bei inovatyvių gydymo metodų prieinamumo didinimą retomis ir sudėtingomis ligomis sergantiems pacientams dalyvavo sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

Birželio 30 d. vykusiame renginyje „Biologinių vaistų gamyba Europoje: kaip įgyvendinti Biotechnologijų aktą I ir Europos pirmenybės principą“ aptarta, kaip Europos Sąjungos  (ES) reguliavimo pokyčiai gali sustiprinti biologinių vaistų ir vakcinų gamybą Europoje, skatinti inovacijas ir didinti tiekimo atsparumą.

Biotechnologijos tampa vis svarbesne sveikatos apsaugos sistemos dalimi. Remiantis IQVIA duomenimis, 2024 m. ES vaistams išleido 228 mlrd. eurų, iš jų 95 mlrd. eurų – biologiniams vaistams. Penktadalis Europoje vykdomų klinikinių tyrimų yra susiję su retųjų ligų gydymu.

Nepaisant spartaus augimo, sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais: investicijų ir kapitalo nutekėjimu, ribotu finansavimu, ilgai trunkančiais klinikinių tyrimų procesais ir fragmentuota inovacijų ekosistema. 

Diskusijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras pabrėžė, kad Lietuva turi potencialo tapti vienu regiono gyvybės mokslų centrų.

„Šiandien gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorius sukuria apie 3,4–3,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o nacionalinis tikslas – iki 2030 metų šio sektoriaus indėlį padidinti iki 5 procentų. Lietuvoje šiame sektoriuje jau dirba apie 30 tūkstančių specialistų, kasmet sukurdami apie 1,5 mlrd. eurų pridėtinės vertės ekonomikai. Tačiau svarbiausia ne vien augantys skaičiai – stipri gyvybės mokslų ekosistema reiškia, kad pažangiausi gydymo metodai, inovatyvūs vaistai ir naujos sveikatos technologijos mūsų šalį pasieks greičiau, o kartu greičiau pagerins pacientų gydymo galimybes ir gyventojų gyvenimo kokybę“, – sakė D. Naumovas.

Liepos 1 d. sveikatos apsaugos viceministras Briuselyje taip pat dalyvavo EP renginyje „Health without Postcodes“ („Sveikata be geografinių skirtumų“), kuriame dėmesys buvo skirtas spartesnei gydymo prieigai pacientams, sergantiems retomis ir sudėtingomis ligomis.

Diskusijose akcentuota ir naujoji ES sveikatos technologijų vertinimo sistema (HTA), pradėta taikyti nuo 2025 m. Ja siekiama stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, vertinant naujų gydymo technologijų klinikinę naudą ir sudaryti sąlygas pacientams greičiau gauti inovatyvius gydymo sprendimus.

„Bendras Europos požiūris į sveikatos technologijų vertinimą yra svarbus žingsnis siekiant spartesnio inovatyvių vaistų prieinamumo pacientams. Lietuvoje nuosekliai stipriname kompensavimo sistemą, didiname investicijas į retųjų ligų gydymą ir siekiame, kad sprendimai dėl naujų terapijų būtų priimami kuo efektyviau, išlaikant tvarų sveikatos sistemos finansavimą“, – sakė D. Naumovas.

Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus finansavimas labai retų būklių gydymui padidėjo pustrečio karto – nuo 8,9 mln. eurų (2020 m.) iki 22,3 mln. eurų (2025 m.), o gydomų pacientų skaičius išaugo nuo 276 iki 469.