Lietuvoje vyksta Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklo susitikimas

2017 m. lapkričio 23–24 d., siekiant aptarti smulkiųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens kokybės problemas ir 1992 metų Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos Vandens ir sveikatos protokolo (toliau – Protokolas) siekinių nustatymą Šiaurės ir Baltijos šalyse, Vilniuje vyksta šeštasis Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklo susitikimas, kurį finansavo Šiaurės ministrų taryba.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuoto Protokolo nuostatomis bei jo įgyvendinimo veiklos programa ir siekiant nustatyti bendrąsias vandens tiekimo ir sveikatos problemas, pritaikyti gerąsias praktikas Šiaurės ir Baltijos šalyse, numatyti bendradarbiavimo ir bendrų projektų įgyvendinimo galimybes, 2012 m. buvo sukurtas Šiaurės ir Baltijos šalių geriamojo vandens ir sveikatos tinklas (toliau – Tinklas), kurio veikloje dalyvauja Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos šalių atstovai bei PSO Europos regiono biuro ir Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos ekspertai.

Tinklo veiklos tikslas yra užtikrinti saugaus geriamojo vandens, maudyklų, maisto ruošimui ir sanitarijai tinkamo vandens reikalavimų ir tarptautinėse sutartyse, reglamentuose ir nacionaliniuose dokumentuose pateiktų rekomendacijų, įgyvendinimą Šiaurės ir Baltijos šalyse, siekiant užkirsti kelią per vandenį plintančioms ligoms.

Tinklo susitikimai vyksta kasmet. Pagrindinis susitikimų tikslas yra užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, informacijos sklaidą ir priimti bei vykdyti informacija pagrįstus sprendimus dėl geriamojo vandens ir sanitarijos užtikrinimo tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Šeštojo vandens ir sveikatos tinklo susitikimo metu bus aptarta, kaip Vandens ir sveikatos protokolas gali prisidėti prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ir koks ryšis yra tarp jų tikslų ir uždavinių nustatymo, kokia yra situacija su smulkiųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens kokybės priežiūra Baltijos ir Šiaurės šalyse bei pristatyti vandens saugos planai. Antrąją susitikimo dieną dalyviai dalinsis patirtimi, bendrų projektų pasiūlymais bei gerosiomis praktikomis dėl vandens ir sveikatos gerinimo.

Pagal 2016 metų PSO ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo vandens tiekimo ir sanitarijos priemonių bendrojoje stebėjimo programos ataskaitos duomenis PSO Europos regione net 62 milijonai žmonių neturi adekvataus priėjimo prie efektyvių sanitarijos sistemų, kurios užtikrintų higienos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą. Apie 14 milijonų regiono gyventojų neturi tinkamos prieigos prie švaraus geriamojo vandens. Be to, atsižvelgiant į panašią Šiaurės ir Baltijos šalių regiono geografinę padėtį, šalys susiduria su bendrais iššūkiais – decentralizuotu vandens tiekimu, kuris lemia didelį ekonomiškai efektyvių sprendimų ir inovacijų bei patikimos informacijos jautrioms gyventojų grupėms (pavyzdžiui, nėščioms moterims, kūdikius auginančioms šeimoms) poreikį.

Pagrindiniai susitikimo organizatoriai – Šiaurės Ministrų taryba, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras, Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominė komisija ir Norvegijos sveikatos ir sveikatos priežiūros ministerija.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

 

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net