Prašo primokėti už gydymą? Pirmiausia užduokite kelis klausimus

Vis daugiau gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, rodo naujausia Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, kurie teigia gerai išmanantys šią sistemą ir žinantys, kokios sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai bei medicinos pagalbos priemonės yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Apklausos duomenimis, šiais metais gerai arba labai gerai informuotais apie privalomąjį sveikatos draudimą save laiko 58 proc. gyventojų. Ypač išaugo dalis respondentų, teigiančių, kad yra labai gerai informuoti – nuo 7 proc. pernai iki 10 proc. šiemet. Kartu mažėjo blogai informuotais save laikančių žmonių dalis: per metus ji sumažėjo nuo 33 proc. iki 26 proc. Taip pat gerokai sumažėjo gyventojų, kurių ši tema visiškai nedomina.

„Pastebime, kad gyventojų supratimas apie privalomąjį sveikatos draudimą nuosekliai gerėja. Vis daugiau žmonių domisi savo teisėmis į fondo lėšomis garantuojamą sveikatos priežiūrą. Vis dėlto apklausa rodo, kad poreikis aiškiai ir suprantamai informacijai išlieka didelis, todėl ir toliau stiprinsime informavimo veiklą“, – sako VLK Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

Tyrimas atskleidė, kad gyventojams dar kyla klausimų dėl praktinių su privalomuoju sveikatos draudimu susijusių dalykų. Pavyzdžiui, ne visi žino, kur galima pasitikrinti savo draustumą. Nors dažniausiai respondentai minėjo „Sodrą“, nemaža dalis nurodė ir ligonių kasos interneto svetainę bei elektronines paslaugas. Vis dėlto dalis apklaustųjų prisipažino nežinantys, kur galėtų rasti tokią informaciją.

Gyventojų taip pat buvo klausiama, kokios informacijos sveikatos draudimo tema jiems labiausiai trūksta. Dažniausiai minėtos ligų prevencijos programos bei pacientų mokėjimai ir priemokos. Nemaža dalis respondentų norėtų daugiau sužinoti apie gydytojų specialistų paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad jiems informacijos netrūksta.

Apklausa parodė ir tai, kad pagrindinis ir patogiausias informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą šaltinis gyventojams išlieka ligonių kasos interneto svetainė. Ją rinktųsi 44 proc. apklaustųjų. Taip pat žmonės norėtų daugiau informacijos gauti gydymo įstaigose, per žiniasklaidą ir socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad gyventojams svarbu turėti galimybę informaciją apie privalomąjį sveikatos draudimą pasiekti skirtingais kanalais, priklausomai nuo jų poreikių ir įpročių.

Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia.

Gydymo įstaigoje jūsų prašo primokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą? Specialistai pataria: neskubėkite mokėti – pirmiausia išsiaiškinkite, ar reikiamą paslaugą arba priemonę apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai jūsų prašoma mokėti.

Kada už gydymą mokėti nereikia?

Ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka sveikatos priežiūros paslaugas, jei privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus dėl reikiamos paslaugos eilės tvarka kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Kai reikia, pacientas taip pat privalo turėti siuntimą. Tuomet pacientams už gydytojo paskirtą gydymą ir gydymui būtinas priemones negali būti taikoma jokių priemokų nei viešosiose, nei privačiose įstaigose.

„Į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą jau įskaičiuota tai, ko reikia gydymui: ne tik gydytojo konsultacija, bet ir tyrimai, procedūros bei medicinos priemonės. Taigi, pavyzdžiui, jei gydytojas paskyrė kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą, kurį apmoka ligonių kasa, už jį nieko papildomai mokėti nereikia“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.

Kada pacientas moka dalį kainos?

Tam tikrais atvejais pacientai gali rinktis medicinos priemonę, kuri yra brangesnė už tą, kuri kompensuojama. Pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ar kitas operacijas. Tokia pasirinkimo galimybė taikoma tik Vyriausybės patvirtintame sąraše esančioms priemonėms:

• endoprotezams (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
• intraokuliniams lęšiams;
• klausos implantams;
• artroskopinių operacijų metu naudojamiems implantams;
• robotinės chirurgijos priemonėms;
• tinkleliams išvaržų operacijoms.

Svarbu tai, kad pacientui pirmiausia būtų pasiūlyta ligonių kasos apmokama priemonė, už kurią jam nereikia primokėti. O savo noru pasirinkęs siūlomą brangesnę alternatyvą, žmogus turi mokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės kainų.

„Gydymo įstaiga turi suprantamai žodžiu ir raštu paaiškinti, kuo siūlomos priemonės skiriasi, kokia būtų priemoka, o pacientas turi pasirašyti sutikimą mokėti“, – pabrėžia J. Valienė.

Kada gydymo įstaigoje tenka susimokėti?

Vienvietė palata, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninis asistentas ar kiti papildomi patogumai įprastai nėra būtini gydymui. Šios nemedicininės komforto paslaugos iš fondo neapmokamos ir jas pasirinkęs pacientas moka visą tokių paslaugų kainą.

Tačiau jeigu vienvietė palata, individualus maitinimas, asistentas ar kitos sąlygos yra būtinos dėl sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai – ne paciento pageidaujamas patogumas. Tuomet už šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus neturi mokėti.

Mokėti taip pat reikia už paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir pan.

Ko paklausti prieš mokant?

Ar yra nemokama alternatyva? Už ką ir kiek konkrečiai turiu mokėti? Šie klausimai gydymo įstaigoje gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.

Kai atsakymas neaiškus, pacientai neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Dar prieš mokėdami jie gali kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar apmokestinimas yra pagrįstas.

Jei vis dėlto žmogus sumoka ir vėliau suabejoja, ar mokėti reikėjo, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai jos atsakymas netenkina, galima raštu kreiptis į ligonių kasą, pridedant gautą gydymo įstaigos paaiškinimą.

Pacientai neturi spręsti, ar mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, neturėdami visos informacijos – ją suprantamai privalo suteikti gydymo įstaigos.

Ligonių kasos kviečia: