Prognozės išsipildė: lietuviai mieliau gydosi savame krašte

Jau suėjo vieneri metai, kai į mūsų šalies teisę perkėlus tam tikras Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas mūsų kraštiečiai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), gali vykti laisviau gydytis svetur. Visgi žmonės neskuba naudotis šia naujove ir mieliau lieka gydytis Lietuvoje arba vyksta į kaimynines šalis, kur gydymo paslaugų kainos panašios. Per metus už mūsų šalies ribų gydytis buvo išvykę 43 žmonės.
 
Šie mūsų kraštiečiai grįžę kreipėsi į ligonių kasas ir paprašė kompensuoti svetur patirtas gydymo išlaidas. Daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas yra priėmusi Vilniaus TLK – 18. Kitos TLK tokių sprendimų turi mažiau: Klaipėdos TLK – 12, Šiaulių ir Panevėžio TLK – po 4, Kauno TLK –  3.
 
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, ankstesnės VLK prognozės pasitvirtino. Ši naujovė nesukėlė užsienyje gydytis panorusių kraštiečių anšlago ir jie nepuolė gydytis svetur, o rinkosi paslaugas arčiau namų, savame krašte ar artimiausiose kaimyninėse šalyse.

„Tuo mes neišsiskiriame iš kitų Baltijos šalių, kuriose prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas taip pat gaunama nedaug. Mažiausiai gydytis svetur vyksta latviai, o estai ir mūsų kraštiečiai yra panašūs pagal pateikiamų prašymų skaičių, kuriais prašoma kompensuoti patirtas gydymosi išlaidas. Tai rodo, kad Baltijos šalių gyventojai mieliau renkasi savo šalyje teikiamas gydymo paslaugas", – teigė V. Momkuvienė.
 
Mūsų kraštiečiai daugiausiai pateikė prašymų kompensuoti Latvijoje (12), Vokietijoje (10) bei Estijoje (7) suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.
 
„Pagal pacientų pateiktas sąskaitas matyti, kad visų mūsų pacientai, kurie gydėsi svetur, sumokėjo daugiau nei 361  tūkst. litų, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto jiems buvo kompensuota tik apie 56,6 tūkst. litų. Vadinasi, patys gyventojai gydymo paslaugoms vidutiniškai išleido 6 kartus daugiau, nei buvo jiems kompensuota", – pasakojo V. Momkuvienė.
 
Didžiausia paciento sumokėta suma –  beveik 51 tūkst. litų už operaciją, atliktą Vokietijoje. Iš PSDF biudžeto šiam pacientui buvo kompensuota apie 7 tūkst. litų.
 
VLK vertinimu, tai, kad lietuviai nesiveržia gydytis svetur galima paaiškinti tuo, jog mūsų šalies sveikatos priežiūros sistema yra gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja medikų profesionalumu, teikiamų paslaugų kokybe. Be to, užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, o sumokėti už svetur suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas žmogus pirmiausia privalo savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į TLK dėl kompensacijos.
 
Ką svarbu žinoti, norint gydytis užsienyje ir gauti kompensaciją iš PSDF?

• Žmogus turi būti apdraustas PSD.
• Išvykstant visuomet reikalingas gydytojo siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.
• Bus kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos.
• Už gydymą iš karto reikės susimokėti savo lėšomis, o vėliau pateikti prašymą TLK dėl kompensacijos.
• ES  šalyse suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Susidaręs skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalies įkainių nekompensuojamas.
• Kompensuojamos tik gydymo paslaugos, o ne estetinės chirurgijos, pavyzdžiui, raukšlių lyginimas, dantų balinimas ar kitos grožio korekcijos.
• Nekompensuojamos išlaidos dėl slaugos ar ilgalaikio gydymo, ligų prevencijos programų paslaugų, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimų) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.
• Žmogus turi pats susimokėti už  kelionę, nakvynę, maitinimą, vertimo paslaugas ir kt. išlaidas.
• Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas svarbu pateikti TLK, esančioms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, ne vėliau kaip per 1 metus nuo gydymo paslaugų suteikimo svetur.
• Informaciją vykstantieji gydytis svetur gali rasti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinio kontaktinio centro interneto svetainėje http://www.lncp.lt/. Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net