vaistai.lt

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė su Krašto apsaugos ministerijos, Automobilių kelių direkcijos atstovais bei medikais aptarė galimybes derinti atsakingų institucijų veiksmus siekiant efektyvesnio bendradarbiavimo organų donorystės ir transplantacijos srityje. Ministrės teigimu, siekiant Lietuvoje įteisinti neplakančios širdies donorystės modelį, būtina iš anksto suderinti veiksmus, parengti schemas, kuriomis vadovaujantis nekiltų nesklandumų vykdant neplakančios širdies donorystės ir transplantacijos procesą.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose iki šiol nevykdoma neplakančios širdies donorų organų paruošimo transplantacijai programa. Pavyzdžiui, Čekijoje neplakančios širdies donorų organų paruošimo transplantacijai programa pradėta įgyvendinti 1972 metais, Nyderlanduose – 1981 metais, Jungtinėje Karalystėje – 1989 metais, o kaimyninėje Latvijoje – 1992 metais. Toks donorystės modelis padidina donorinių organų skaičių – Latvijoje neplakančios širdies donorai sudaro 60 proc. visų donorų, Jungtinėje Karalystėje – 40 proc.

Atsižvelgiant į tai, neurologų, reanimatologų anesteziologų, kitų specialybių gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) specialistų darbo grupė parengė „Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo“ pakeitimo projektą, kuriuo siūloma patikslinti nuostatas, numatančias smegenų mirties ir negrįžtamai nutrūkusių kraujotakos ir kvėpavimo nustatymo tvarką, bei žmogaus mirties fakto nustatymo pasekmes. Pakeitus šias nuostatas, atsirastų galimybė ir Lietuvoje ruošti neplakančios širdies donorus.

Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, kol derinami minėto įstatymo pakeitimai, būtina sudaryti sąlygas realiai įgyvendinti neplakančios širdies donorystės modelį. Pasak ministrės, nors su Krašto apsaugos ministerija bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba bendradarbiaujama oro keliu gabenant donorinius organus šių institucijų sraigtasparniais, būtina numatyti tikslias veiksmų schemas bei patobulinti infrastruktūrą.

„Gali atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, sraigtasparniu atgabenus donoro organą į transplantacijos centrą, sraigtasparnis neturės kur nutūpti arba donoro organą gabenantis automobilis įstrigs spūstyje ir milžiniškas specialistų darbas gelbstint žmonių gyvybes nueis perniek. Todėl labai svarbu, kad visų institucijų, žinybų veiksmai būtų suderinti, kad būtų nustatytos schemos, kas kada ką daro, kad nereikėtų gaišti brangaus laiko, – pabrėžia ministrė R. Šalaševičiūtė. – Visada sakiau, kad svarbi kiekviena išgelbėta gyvybė, todėl privalome drauge suderinti būsimus veiksmus“.

Pasitarime dalyvavę krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos kardiochirurgas dr. Ramūnas Bolys pritarė ministrės R. Šalaševičiūtės siūlymui steigti darbo grupę. Kartu su SAM ir NTB atstovais bus rengiamos schemos, aprašai, kuriuose būtų numatyti visų atsakingų institucijų veiksmai, kad organų donorystės ir transplantacijos procesas vyktų sklandžiai.