Sulankstomųjų akių lęšiukų nupirkta užtektinai
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) prieš pusmetį pirmą kartą centralizuotai nupirko dirbtinių sulankstomųjų akių lęšiukų suaugusiesiems. Centralizuotai perkamus lęšiukus gydymo įstaigos gauna tiesiogiai iš tiekėjo, jie privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams implantuojami nemokamai. Dabar šių priemonių poreikis visiškai patenkinamas.
„Gydytojai diagnozavo kataraktą. Kai prieš metus rengiausi vienos akies operacijai, teko parduoti karvutę, dabar prireikė operuotis kitą. Deja, daugiau neturiu ką parduoti“, – guodėsi anądien į Valstybinę ligonių kasą paskambinusi senyvo amžiaus pacientė, kuriai paaiškinome, kad jai turėtų būti implantuotas nemokamas akies lęšiukas. Bėda ta, kad panašių skambučių nemažėja. Anksčiau VLK sulankstomuosius lęšiukus pirko tik vaikams iki 18 metų, o suaugusiesiems, atsisakiusiems Valstybinės ligonių kasos nupirkto kietojo lęšiuko, gydytojai patardavo patiems įsigyti sulankstomą lęšiuką. „Tuomet vis sulaukdavome gydytojų, pacientų skundų, kad perkame seno modelio kietus, nelanksčius akių lęšiukus. Norint juos implantuoti reikėdavo padaryti didesnius pjūvius nei sulankstomiems akių lęšiukams. Dėl to, specialistų nuomone, akis ilgiau gydavo, didesnė buvo komplikacijų tikimybė. Dabar nupirkta gerų kokybiškų sulankstomųjų lęšiukų. Pasirodo, vėl kyla problemų – dabar jau informavimo“, – teigė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus, apgailestaudamas, kad kai kurie gydytojai neinformuoja pacientų, kad jie gali nemokamai gauti sulankstomą akių lęšiuką, arba be pagrindo juos peikia. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja Loreta Sipailienė patvirtino, kad pacientai, kuriems implantuojami ligonių kasų pirkti akių lęšiukai, mato gerai, regėjimu jie yra patenkinti. Ji sakė visada informuojanti savo pacientus apie nemokamą akių lęšiuką, paaiškinanti ir kitas pasirinkimo galimybes. „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės, Šiaulių, Panevėžio ligoninių specialistai mielai implantuoja Valstybinės ligonių kasos perkamus lęšiukus“, – teigė E. Stropus, stebėdamasis, kodėl tokių lęšiukų palyginti mažiau panaudojama kitose gydymo įstaigose.
E. Stropaus nuomone, tokiu sunkmečiu, kai dažnas garbaus amžiaus pilietis vos išsigali susimokėti už butą, pinigų kitokiems akių lęšiukams švaistyti tikrai neverta. Suprantama, kad optikos technologijos tobulėja, jau sukurta lęšiukų, kuriuos implantavus žmogus be akinių gerai mato ir į tolį, ir iš arti. Pastarieji lęšiai gana brangūs – vienas kainuoja daugiau nei 3 tūkst. litų. Taip pat yra spalvotų, sulaikančių ir ultravioletinius, ir matomos šviesos spektro mėlynuosius spindulius, ir pagamintų iš vandenį atstumiančių (hidrofobinių) medžiagų bei kt. Akių operacijos, kai drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, neretai neišvengiamos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuota katarakta. Šiai ligai progresuojant vaizdas tampa neryškus, matoma kaip pro rūką. Laiku nesikreipiant į akių ligų gydytoją galima net apakti. Regėjimas po operacijos gali vėl tapti toks pats geras, koks buvo prieš ligą. Tokios akių operacijos atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Šiaulių ir Panevėžio, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse, UAB „Lirema“ Akių ligų klinikoje, „SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ ir „Akių lazerinės chirurgijos centre“ (visos šios UAB – Vilniuje). Akių gydytojai (oftalmologai), išrašydami ligoniui siuntimą operuoti, dažniausiai rekomenduoja kreiptis į artimiausią iš minėtųjų gydymo įstaigų. Bet žmogus gali pasirinkti ir kitą jam priimtiną gydymo įstaigą. Beje, privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, už paslaugas pacientams tenka primokėti. Tad pirmiausia derėtų pasidomėti, kokia paslaugos išlaidų dalis yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kokio dydžio čia priemoka.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
„Gydytojai diagnozavo kataraktą. Kai prieš metus rengiausi vienos akies operacijai, teko parduoti karvutę, dabar prireikė operuotis kitą. Deja, daugiau neturiu ką parduoti“, – guodėsi anądien į Valstybinę ligonių kasą paskambinusi senyvo amžiaus pacientė, kuriai paaiškinome, kad jai turėtų būti implantuotas nemokamas akies lęšiukas. Bėda ta, kad panašių skambučių nemažėja. Anksčiau VLK sulankstomuosius lęšiukus pirko tik vaikams iki 18 metų, o suaugusiesiems, atsisakiusiems Valstybinės ligonių kasos nupirkto kietojo lęšiuko, gydytojai patardavo patiems įsigyti sulankstomą lęšiuką. „Tuomet vis sulaukdavome gydytojų, pacientų skundų, kad perkame seno modelio kietus, nelanksčius akių lęšiukus. Norint juos implantuoti reikėdavo padaryti didesnius pjūvius nei sulankstomiems akių lęšiukams. Dėl to, specialistų nuomone, akis ilgiau gydavo, didesnė buvo komplikacijų tikimybė. Dabar nupirkta gerų kokybiškų sulankstomųjų lęšiukų. Pasirodo, vėl kyla problemų – dabar jau informavimo“, – teigė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus, apgailestaudamas, kad kai kurie gydytojai neinformuoja pacientų, kad jie gali nemokamai gauti sulankstomą akių lęšiuką, arba be pagrindo juos peikia. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus vedėja Loreta Sipailienė patvirtino, kad pacientai, kuriems implantuojami ligonių kasų pirkti akių lęšiukai, mato gerai, regėjimu jie yra patenkinti. Ji sakė visada informuojanti savo pacientus apie nemokamą akių lęšiuką, paaiškinanti ir kitas pasirinkimo galimybes. „Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės, Šiaulių, Panevėžio ligoninių specialistai mielai implantuoja Valstybinės ligonių kasos perkamus lęšiukus“, – teigė E. Stropus, stebėdamasis, kodėl tokių lęšiukų palyginti mažiau panaudojama kitose gydymo įstaigose.
E. Stropaus nuomone, tokiu sunkmečiu, kai dažnas garbaus amžiaus pilietis vos išsigali susimokėti už butą, pinigų kitokiems akių lęšiukams švaistyti tikrai neverta. Suprantama, kad optikos technologijos tobulėja, jau sukurta lęšiukų, kuriuos implantavus žmogus be akinių gerai mato ir į tolį, ir iš arti. Pastarieji lęšiai gana brangūs – vienas kainuoja daugiau nei 3 tūkst. litų. Taip pat yra spalvotų, sulaikančių ir ultravioletinius, ir matomos šviesos spektro mėlynuosius spindulius, ir pagamintų iš vandenį atstumiančių (hidrofobinių) medžiagų bei kt. Akių operacijos, kai drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, neretai neišvengiamos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuota katarakta. Šiai ligai progresuojant vaizdas tampa neryškus, matoma kaip pro rūką. Laiku nesikreipiant į akių ligų gydytoją galima net apakti. Regėjimas po operacijos gali vėl tapti toks pats geras, koks buvo prieš ligą. Tokios akių operacijos atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Šiaulių ir Panevėžio, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse, UAB „Lirema“ Akių ligų klinikoje, „SK Impeks Medicinos diagnostikos centre“ ir „Akių lazerinės chirurgijos centre“ (visos šios UAB – Vilniuje). Akių gydytojai (oftalmologai), išrašydami ligoniui siuntimą operuoti, dažniausiai rekomenduoja kreiptis į artimiausią iš minėtųjų gydymo įstaigų. Bet žmogus gali pasirinkti ir kitą jam priimtiną gydymo įstaigą. Beje, privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, už paslaugas pacientams tenka primokėti. Tad pirmiausia derėtų pasidomėti, kokia paslaugos išlaidų dalis yra kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kokio dydžio čia priemoka.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos naujienos
Skaityti daugiau
