Apsunkintas kvėpavimas, traumų pasekmės ar po onkologinių ligų reikalinga rekonstrukcija – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių pacientai vis dažniau kreipiasi į plastikos chirurgus. Vis dėlto medikai pripažįsta, kad jiems neretai tenka aiškinti, jog plastinė chirurgija vis dar klaidingai siejama vien su grožio tendencijų sekimu ar desperatiškais bandymais bet kokia kaina sustabdyti laiką.
Apsilankymas klinikoje nebėra tabu
Daugiau nei 20 metų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos srityje dirbantis Darius Jauniškis pastebi didelį pokytį: jei anksčiau vizitas pas specialistą buvo laikomas griežta paslaptimi, šiandien pacientai nebesigėdija noro koreguoti diskomfortą keliančių kūno bruožų.
„Žmonės tampa drąsesni – jie ne tik vis atviriau kalba apie savo problemas, bet ir džiaugiasi rezultatais, nevengia jais dalytis su kitais. Medikų kabinetuose dažniau apsilanko ir vyrai. Tai rodo, kad savimi ir savo sveikata rūpinamasi labiau, nepriklausomai nuo lyties“, – tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ pasakojo „Vilnelės klinikų“ gydytojas D. Jauniškis.
Tiesa, nepaisant dalies žmonių atvirumo, visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija apsiriboja vien estetinėmis procedūromis. Specialistas atkreipia dėmesį, kad toks klaidingas įsitikinimas neretai tampa barjeru ieškoti pagalbos sprendžiant fizines problemas.
„Dažnai girdžiu moteris sakant, kad jų sutuoktiniai kategoriškai priešinosi operacijai, laikydami ją tuščia užgaida. Tačiau, pamatę rezultatą ir supratę, kad ji padėjo atsikratyti artimą žmogų ilgus metus slėgusios problemos, sutuoktinių nuomonė kardinaliai pasikeičia“, – sako chirurgas.
Kai operacija tampa medicinine būtinybe
Vyrų apsisprendimą operuotis dažnai nulemia ne noras pasigražinti, o funkciniai sutrikimai.
„Vyrai neretai skundžiasi apsunkintu kvėpavimu po traumų. Norint jį sugrąžinti, kartais tiesiog neįmanoma išvengti išorinės nosies anatomijos atkūrimo. Panašiai ir su akių vokais: kai užkritę audiniai pradeda riboti regėjimą, operacija tampa būtinybe, o ne estetiniu pasirinkimu“, – pasakoja D. Jauniškis.
Sveikatos problemos sprendžiamos ir atliekant krūtų mažinimo operacijas. Moterys, kurių krūtinė itin didelė, neretai skundžiasi sprando bei nugaros skausmais, joms sunku sportuoti ar rasti tinkamą aprangą. Pasak gydytojo, po tokios procedūros pacientės pajunta fizinį palengvėjimą, kartu pagerėja ir jų gyvenimo kokybė.
Po ligų ir drastiškų pokyčių – sugrįžimas į savo kūną
Ligos, traumos ar reikšmingi kūno pokyčiai palieka ilgalaikių pasekmių, kurios neapsiriboja vien fizine sveikata. Pasikeitusi išvaizda neretai daro įtaką žmogaus psichologinei savijautai bei pasitikėjimui savimi, todėl plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija tampa svarbia sveikimo proceso dalimi.
D. Jauniškis pastebi, kad po onkologinių operacijų, kai netenkama dalies ar visos krūties, atliekama rekonstrukcija moterims leidžia susigrąžinti moteriškumo jausmą. Suvienodintas krūtų tūris bei atkurta simetrija ne tik palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, išsirenkant patogią liemenėlę, bet ir suteikia emocinį komfortą.
Chirurginė pagalba neretai tampa aktuali ir po didelių svorio pokyčių ar nėštumo. Gydytojas prisimena atvejį, kai į jį kreipėsi jauna moteris, numetusi 80 kilogramų. Nors jos veidas atrodė jaunatviškai, dėl didelio odos pertekliaus kūnas vizualiai atrodė gerokai vyresnis. Tokiais atvejais operacija dažnai yra vienintelis būdas pašalinti ištemptų audinių perteklių ir padėti žmogaus išvaizdai atspindėti jo amžių bei milžiniškas pastangas, įdėtas siekiant pokyčių.
Kada plastikos chirurgas sako „ne“?
Gydytojas D. Jauniškis pabrėžia – plastinė chirurgija gali išspręsti daug problemų, tačiau ji nėra visagalė, todėl kiekviena konsultacija prasideda nuo nuoširdaus pokalbio, kurio tikslas – suprasti tikruosius žmogaus lūkesčius.
„Svarbu įvertinti, ar pacientas iš tiesų turi medicininę problemą, ar tiesiog siekia nerealių standartų. Pavyzdžiui, jei kreipiamasi dėl vieno milimetro nosies kuprelės, kuri objektyviai beveik nematoma, tokia intervencija nėra tikslinga. Taip pat esu susidūręs su atveju, kai pacientė vienu metu norėjo koreguoti beveik visą kūną – nuo kaktos ir vokų iki pilvo bei šlaunų. Tokiose situacijose operacija nepadės, nes ne išvaizda, o emocinės priežastys lemia, kad žmogus nesijaučia gerai“, – pasakoja chirurgas.
Pasak specialisto, sėkmę lemia ne tik chirurgo darbas, bet ir paties paciento pasitikėjimas gydytoju bei nusiteikimas. „Chirurgas ir pacientas turi dirbti išvien. Tik tada, kai lūkesčiai sutampa su medicinos galimybėmis, o žmogus į operacinę žengia tvirtai apsisprendęs ir pozityviai nusiteikęs, galime pasiekti geriausią rezultatą“, – teigia D. Jauniškis.
Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. birželio 30 d.
Nuotrauka: ©Tauras Gūdmantas




