Socialiniuose tinkluose vis dažniau matome dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotus „idealius“ veidus ir kūnus, kurie tampa grožio etalonu. Plastikos chirurgai pastebi, kad šios tendencijos veikia žmonių savivertę, formuoja klaidingus lūkesčius ir gali lemti nerealistiškus sprendimus dėl išvaizdos keitimo.
Dirbtinis intelektas jau keičia grožio suvokimą visame pasaulyje. Nauji tyrimų duomenys rodo, kad 56 proc. žmonių dirbtinio intelekto (DI) kuriamus įvaizdžius vertina teigiamai, tačiau net 47 proc. pripažįsta jaučiantys dėl to nerimą. Socialiniuose tinkluose daugėja algoritmų sukurtų, tobulų proporcijų veidų, kurie formuoja naujus standartus ir daro įtaką žmonių savivertei. Gydytojai įspėja – tokia vizualinė realybė vis dažniau lemia klaidingus lūkesčius plastinei chirurgijai.
Nors pacientai dar retai atsineša dirbtinio intelekto sugeneruotų nuotraukų, plastikos chirurgai sako, kad šių technologijų įtaka jau akivaizdi. „Pasitaiko, kad pacientai ateina su pageidavimais, kurie labiau primena socialinių tinklų filtrus nei realias galimybes – idealiai lygi oda, visiškai simetriškas veidas, be jokių natūralių bruožų skirtumų,“ – sako pirmaujančios chirurgijos klinikos „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas.
Pasak jo, problema ta, kad DI generuojami veidai dažnai prieštarauja žmogaus anatomijai. „Tokie vaizdai disproporcingi – akys per arti, raumenų struktūra neatitinka tikrovės. Tai sukuria klaidingą įspūdį, jog viskas įmanoma, nors medicina turi aiškias ribas. Dėl to pacientai kartais atvyksta su vizijomis, kurias galima pasiekti tik kompiuteryje, bet ne operacinėje,“ – aiškina gydytojas.
Jis pastebi, kad pastaraisiais metais pacientai yra labiau informuoti, tačiau neretai per daug pasitiki tuo, ką mato internete. „Anksčiau žmonės dažniau klausdavo, ką galime padaryti, o dabar dažnai ateina jau su išankstiniu planu. Jie mato, ką parengė programa, ir tikisi tokio pat rezultato. Mūsų užduotis – padėti atskirti, kas realu, o kas – tik iliuzija,“ – sako dr. G. Samulėnas.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Andrius Pajėda priduria, kad filtrai ir programėlės šį reiškinį dar labiau sustiprina. „Kiekvienas dabar gali pasidaryti pagerintą savo atvaizdo versiją. Toks turinys atrodo patraukliai, bet dažnai neturi nieko bendra su tikrove. Todėl prieš priimant sprendimą dėl operacijos svarbiausia – atviras pokalbis su gydytoju ir aiškus supratimas, kas iš tiesų įmanoma,“ – teigia chirurgas.
Pasak jo, pasitaiko ir kategoriškų pacientų, kurie įsitikinę, jog rezultatas turi atrodyti taip, kaip matė per socialinius tinklus. „Mūsų tikslas – ne įtikti bet kokia kaina, o paaiškinti, kas įmanoma. Galiausiai laimingi būna tie, kurie sprendimą priima remdamiesi realiomis galimybėmis, o ne algoritmų sukurta vizija,“ – reziumuoja A. Pajėda.
DI kuriami grožio standartai ir jų poveikis savivertei
Gydytojai sutaria, kad dirbtinio intelekto tendencijos sustiprino spaudimą atitikti tam tikrą išvaizdos standartą. Pasak dr. G. Samulėno, šiandien žmonės vis dažniau lyginasi ne su realiais, o su algoritmų sukurtais atvaizdais. „Norėti atrodyti gražiau – natūralu, tačiau problema prasideda tada, kai siekiama tapti tuo, ko realybėje nėra“, – sako gydytojas.
Anot jo, tokie idealizuoti atvaizdai iškreipia kūno suvokimą ir savivertę. „Grožio standartai egzistavo visada, bet bėda, kai jie virsta spaudimu. Šiandien daugelio veidai atrodo panašūs, nes vyrauja vienodos tendencijos. Tai rodo, kad unikalumas nyksta, o žmonės vis dažniau siekia prisitaikyti prie vienodo, dirbtinai kuriamo įvaizdžio“, – aiškina dr. G. Samulėnas.
Gydytojas pabrėžia, kad nors su įvaizdžiu susijusios problemos nėra naujos, dabar jos tapo labiau matomos. „Turime daugiau technologinių priemonių išvaizdai keisti, todėl ir pagundos didesnės. Kai grožio siekis peržengia ribas, prarandamas saikas. Estetikoje ne visada daugiau reiškia geriau – kartais svarbiausia mokėti sustoti ir vertinti natūralumą“, – pažymi jis.
Anot chirurgo, skaitmeninė aplinka taip pat keičia tai, kaip žmonės save mato. „Jei anksčiau pacientai norėdavo atrodyti kaip aktorė ar modelis, dabar vis dažniau prašo tokio rezultato, kokį mato dirbtinai apdorotose nuotraukose“, – sako dr. G. Samulėnas.
Toks požiūris, pasak A. Pajėdos, gali sukelti nusivylimą ir emocinį diskomfortą. „Kai žmogus pradeda tikėti, kad turi atitikti dirbtinio intelekto sukurtą vaizdą, atsiranda įtampa ir nepasitenkinimas savimi. Todėl mūsų darbas – ne tik atlikti operaciją, bet ir padėti žmogui išlaikyti realybės pojūtį,“ – teigia chirurgas.
Abu gydytojai pabrėžia, kad svarbiausia – neprarasti kritinio mąstymo. „Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra,“ – reziumuoja dr. G. Samulėnas.
APIE „NORDCLINIC“
„Nordclinic“ – pirmaujanti privati chirurgijos klinika Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos, bendrosios chirurgijos srityse. Kasmet klinikoje atliekama daugiau nei 4.000 operacijų (iš jų 3.000 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos), o pacientai atvyksta iš daugiau nei 30 valstybių. Kasdien patyrusių virš 400 savo srities specialistų komanda prisideda prie gyvenimą keičiančių pokyčių.
Pranešimas žiniasklaidai, 2025 m. 11 mėn. 12 d.
Nuotrauka iš „Nordclinic“ archyvo
Informacija iš:
Grožis
Skaityti daugiau
