Jau seniai prostatos vėžio diagnostikai naudojamas prostatos specifinis antigenas (PSA) paskutiniaisiais metais vertinamas gana kontraversiškai. Tokios pat diskusijos vyksta ir apie atsitiktinai atrastų ankstyvų stadijų prostatos navikų gydymo būtinybę. Neseniai paskelbti PIVOT tyrimo, trukusio 10 metų, rezultatai parodė, jog ankstyvų stadijų prostatos vėžys gali būti stebimas, o operacija nepailgina gyvenimo.
Rezultatus lėmė PSA dydis
Tyrime dalyvavo 731 vyras (vidutinis amžius 67 metai), kuriems buvo naujai diagnozuotas prostatos vėžys. Visų pacientų PSA rodiklis buvo mažesnis negu 50 ng/ml, vidutinė PSA vertė 7,8 ng/ml. Iš visų tyrimo dalyvių 364 buvo operuoti pašalinant prostatą, o 367 stebimi be operacijos. Ligoniai stebėti vidutiniškai 10 metų, vertintas bendras išyvenamumas, registruotos mirtys nuo prostatos vėžio.
Tyrimo pabaigoje iš operuotų pacientų mirė 171 (47 proc.), iš tų, kuriems nebuvo atlikta operacija, – 183 (49,9 proc.). Šie rodikliai statistiškai patikimai nesiskyrė. Analizuojant mirtingumą nuo prostatos vėžio operuotų pacientų grupėje tokių buvo 12 (5,8 proc.), o neoperuotų tiriamųjų grupėje 31 (8,4 proc.), tačiau šie skaičiai irgi nepasiekė statistiškai patikimo skirtumo lygmens. Po 8 metų stebėjimo operuotiems pacientams rečiau nustatytos vėžio metastazės kauluose: 17 (4,7 proc.) vs 39 (10,6 proc.), šis rodiklis skyrėsi statistiškai patikimai.
Vienintelis rodiklis, kuris lėmė geresnius rezultatus operuotų pacientų grupėje, buvo PSA vertė, didesnė nei 10 ng/ml. Vyrai, kurių PSA buvo didesnis nei 10 ng/ml ir kuriems atlikta prostatos pašalinimo operacija, turėjo 13,2 proc. mažesnę mirties riziką. Priešingai, mažos rizikos grupei priklausantys vyrai (PSA mažesnis bei 10 ng/ml, Gleason ≤6, stadija T1a–c/T2a) geresnę prognozę turėjo tuo atveju, jei nebuvo operuojami (37,2 proc. vs 31,8 proc. po 12 metų stebėjimo). Operuotų ligonių grupėje 21,4 proc. stebėtos pooperacinės komplikacijos per pirmąsias 30 dienų po operacijos, 1 ligonis mirė nuo žaizdos infekcijos. Po dvejų metų stebėjimo operuotų vyrų grupėje 17,1 proc. tiriamųjų skundėsi šlapimo nelaikymu ir 81,1 proc. (vs 44,1 proc.) erektiline disfunkcija.
Apibendrindami tyrimo rezultatus autoriai teigia, jog radikali prostatos operacija esant ankstyvoms prostatos vėžio stadijoms būtina tik pacientams, kurių PSA rodiklis didesnis nei 10 ng/ml. Stebėjimo strategija yra tinkama, o galbūt net turėtų būti taikoma kitiems mažos rizikos pacientams.
Taikoma aktyvaus stebėjimo taktika
Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas medicinos mokslų daktaras Mindaugas Danilevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, jo tais atvejais, kai prostatos vėžys nustatomas labai ankstyvų stadijų, t. y. jei tumoras yra dar tik pačioje liaukoje ir nėra išplitęs, nebūtinai skiriamas radikalus gydymas.
„Taip elgiamasi todėl, kad vėžys prostatoje dažniausiai auga labai lėtai, be to, augdamas nesukelia jokių sveikatos sutrikimų bei simptomų, pagal iki šiol atliktas klinikines studijas, neturi statistiškai reikšmingo skirtumo gyvenimo trukmei. Todėl tais atvejais, kai nustatoma pirmoji arba antroji prostatos vėžio stadija, gali būti pacientui skiriamas aktyvus stebėjimas ir laukimas. Tuo būdu leidžiame išvengti paties prostatos vėžio gydymo šalutinių poveikių, kaip šlapimo nelaikymas ar impotencija, kurie kur kas labiau pablogina gyvenimo kokybę nei nustatyta ankstyva prostatos vėžio stadija. Stebėjimo ir laukimo taktika, kai nustatytas ankstyvas prostatos vėžys, gali būti taikoma tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus vyrams, – pasakojo jis.
Įvertina visus duomenis
Dr. M. Danilevičius papasakojo, jog prieš pasirinkdamas gydymo ar stebėjimo ir laukimo taktiką gydytojas urologas įvertina bendrą paciento sveikatos būklę, amžių, šeimyninę anamnezę (būtina išsiaiškinti, ar nėra sirgę ir mirę nuo prostatos vėžio broliai ar tėvai), įvertina klinikinius tyrimus bei transrektinę echoskopiją, prostatos apčiuopos rezultatus, pradinę PSA vertę bei PSA dinamikoje, taip pat histologinį tyrimą, kurį gauna atlikęs prostatos audinio biopsiją (Gleason skaičius, vėžio plitimas procentais kiekviename bioptate), tik tada priima sprendimą ir pasiūlo stebėjimo taktiką arba vienokį ar kitokį gydymo būdą.
„Remiantis auksčiau aprašyta klinikine studija galima teigti, jog radikalus gydymas (spindulinė terapija arba operacinis gydymas) nepailgina gyvenimo, tačiau sumažina ligos progresavimo riziką (rečiau metastazuoja liga). Taigi jei stebėdami ligonį nustatome, jog prostatos vėžys ėmė sparčiai augti, kitaip tariant, progresuoti, tenka pradėti prostatos vėžio radikalų gydymą. Tačiau jei prostatos vėžio augimo požymių nėra, stebime toliau“, – sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
Kaip stebima?
„ Pirmiausiai gydytojas urologas turi nuolat (mažiausiai kas 3 mėnesius) stebėti PSA lygį kraujuje (tyrimas atliekamas tiriant veninį kraują). Prostatos audinio biopsiją gali pasiūlyti pakartotinai atlikti tuo atveju, jei didėtų PSA lygis kraujuje arba po metų ar dviejų nuo stebėjimo pradžios, jei PSA beveik nekinta. Be to, gydytojas nuolat pasidomės, ar neatsirado kokių nors naujų ligos simptomų, atliks prostatos apčiuopą per tiesiąją žarną dažniau nei įprasta. Taigi pacientas turės lankytis mažiausiai kas tris mėnesius pas gydytoją urologą“, – paaiškino M. Danilevičius.
Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga kitomis sunkiomis terapinėmis ligomis, tiems, kuriems labai rizikingas chirurginis ar spindulinis gydymas, taip pat gali būti taikoma stebejimo ir laukimo taktika. Tik šiuo atveju, jei liga progresuoja ir radikalus gydymas negalimas, skiriami medikamentai ar kitas gydymas siekiant sumažinti simptomus.
Visais atvejais, jei nustatomas padidėjęs PSA lygis kraujuje, konsultantas patartų būtinai kreiptis į gydytoją urologą, kad laiku būtų nustatyta liga bei stebima ir laukiama arba esant reikalui laiku ši patologija radikaliai gydoma.
Šaltinis
Wilt T et al. Radical Prostatectomy Versus Observation for Localized Prostate Cancer. N Engl J Med. 2012 Jul 19;367203-213.
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
