Svarbiausia kamieninių ląstelių savybė – gebėjimas virsti bet kuria organizmo ląstele. Dėl šios priežasties jos pasižymi regeneracinėmis savybėmis, gali atkurti pažeistus audinius. Panaudojus kamienines ląsteles, jau šiandien sėkmingai gydomos įvairios leukemijos, mielodisplazijos sindromas, piktybinės imunoproliferacinės ligos ir keletas kitų, o regeneracinė medicina laikoma viena perpektyviausių medicinos sričių. Efektyviausias gydymas – savo paties, „nuosavomis“ kamieninėmis ląstelėmis, mat tokiu atveju ženkliai sumažėja jų atmetimo tikimybė.
Kamieninės ląstelės ir jų panaudojimo galimybės
Vilniaus universiteto Biochemijos instituto biochemijos mokslų daktarės Virginijos Bukelskienės teigimu, ląsteliniame lygmenyje kamienines ląsteles galima laikyti pirmine, universalia statomąja organizmo gyvybine medžiaga. Būtent iš kamieninių ląstelių susiformuoja visos kitos organizmo ląstelės – jau specializuotos, atliekančios skirtingas užduotis skirtinguose audiniuose.
„Kamieninė ląstelė – nediferencijuota (nespecializuota atlikti kokio nors audinio funkcijas), gebanti atsinaujinti ląstelė. Organizme ji dar nėra nulemta ir tokia lieka tol, kol gauna signalą tapti specializuota. Tokios ląstelės geba daugintis, nepakeisdamos diferenciacijos lygmens, t.y. likdamos universaliomis – tol, kol nesulauks „užduoties“. Dėl šių savybių kamieninės ląstelės labai svarbios medicinoje“, – kalbėjo V. Bukelskienė.
Nustatyta, kad embriono ląstelės, padaugintos in vitro ir transplantuotos į pažeistas audinių vietas, atkuria audinius ar organus, jų funkcijas. Žmogaus embriono ląstelių naudojimas gydymo tikslais daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra draudžiamas. Tačiau gydymui galima panaudoti ir iš naujagimio virkštelės išskirtas kamienines ląsteles. „Gimus kūdikiui tokios ląstelės kartais atiduodamos saugoti specialiose saugyklose, o prireikus (ląstelių savininkui susirgus) jos galėtų būti naudojamos gydyti. Tiesa, pasaulinė praktika rodo, kad toks pritaikymo dažnis nėra didelis. Tačiau reikia pripažinti ir tai, kad nuostata saugoti savas ląsteles saugyklose taip pat nėra sena, todėl, matyt, ląstelių savininkai yra dar gana jauni ir sveiki“, – sakė mokslininkė.
Lietuvoje – pradžia
Nors Lietuvoje pacientai savo kamieninių ląstelių terapija dar negydyti, visos galimybės tam yra. Lietuvoje nuo 2006 m. veikiančio Kamieninių ląstelių banko kokybės vadovės Agnės Vaitkevičienės teigimu, šiuo metu bankas skaičiuoja maždaug 1000 kamieninių ląstelių „indėlių“: šią galimybę renkasi tėvai, norėdami užsitikrinti geresnes gydymo galimybes savo vaikams ligos atveju.
„Lyginant su užsienio bankais, tai nėra didelis skaičius, galima sakyti – pradžia. Tikimybė, kad žmonėms prireiks panaudoti savo ląsteles, šiandien dar nėra didelė ir Lietuvoje tokių atvejų nebuvo. Lenkijoje, kurioje irgi yra toks bankas, kamieninės ląstelės iš virkštelės kraujo gydymui panaudotos 6 ar 7 kartus, – sakė A. Vaitkevičienė. – Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad regeneracinė medicina vadinama ateities medicina. Nors šiandien daugelis jos pasiekimų fiksuojami laboratorijoje, po 10, 20, 30 metų jie neišvengiamai „kelsis“ į praktiką. Todėl šiandieninių naujagimių kamieninių ląstelių panaudojimo galimybės ateityje bus daug platesnės“.
Pašnekovė pabrėžia, kad regeneracinė medicina jau šiandien efektyviai naudojama gydant kraujo ligas. Iš virkštelės kraujo paimtų kamieninių ląstelių transplantacijos pasaulyje skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių – tai įprasta medicininė praktika. „Veikia valstybiniai virkštelių kraujo bankai, kuriuose kamieninės ląstelės įtrauktos į donorų registrus – taip pat, kaip ir kaulų čiulpai. Ir kai pacientams reikia transplantacijų – kaulų čiulpų, virkštelės kraujo, donorų ir ieškoma tame registre, – kalbėjo A. Vaitkevičienė. – Žinoma, gydytojai naudojasi ir kitais gydymo metodais – jie parenkami atsižvelgiant į situaciją, galimos ir skirtingų metodų kombinacijos“.
Ar verta naudotis Kamieninių ląstelių banko paslaugomis?
Naujagimio kamieninių ląstelių išskyrimas ir užšaldymas kainuoja 3120 litų. Dar po 680 litų kainuoja ląstelių saugojimas banke kiekvienais metais.
Dr. V. Bukelskienė, paklausta, ar verta pasinaudoti pasiūlymu išsaugoti šiandien gimstančių naujagimių kamieninių ląstelių „atsargą“, sakė, kad, turint reikiamus finansinius išteklius, šią galimybę apsvarstyti derėtų, mat regeneracinės medicinos galimybės ateityje turėtų smarkiai plėstis.
„Šiandien atliekama daugybė mokslinių tyrimų ieškant kamieninių ląstelių panaudojimo medicinoje galimybių. Eksperimentais gaunama gerų rezultatų gydant ar palengvinant kai kurių organų ar audinių pažeidimų simptomus ir kitas, dažnai su organizmo senėjimu siejamas negalias, tokias kaip Parkinsono, Alzheimerio ligos, cukrinis diabetas, miokardo infarktas, kai kurių formų vėžys, ir kitas ligas, – pasakojo dr. V. Bukelskienė. – Šie rezultatai yra „pakeliui“, žvelgiant į kelių dešimtmečių perspektyvą jie turėtų būti pritaikyti ir gydymo praktikoje. Šiandien mažai kas abejoja, kad turint užšaldytų naujagimio kamieninių ląstelių, po kelių dešimčių metų jas būtų galima sėkmingai panaudoti gydant daugelį ligų“.
Tačiau mokslininkė sako, kad priimant sprendimą reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad ateityje turėtų atsirasti galimybių išsaugoti ne tik naujagimio, bet ir suaugusio žmogaus kamieninių ląstelių. „Ląstelių būtų galima išsaugoti būnant 18, dvidešimties metų ar dar vyresnio amžiaus. Šis metodas turėtų privalumų – būtų galima išsaugoti daugiau kamieninių ląstelių (virkštelėje jų nėra daug), taip pat saugojimo laikotarpis būtų trumpesnis. Tai reikštų mažesnes finansines išlaidas saugojimui“, – kalbėjo dr. V. Bukelskienė.
Globali perspektyva?
V. Bukelskienės teigimu, šiandieninę mokslo orientaciją į savų kamieninių ląstelių panaudojimą gydant lėmė ir unikalios regeneracinės jų savybės, ir žinojimas, kad kiekvienas tų ląstelių turime.
Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad jau šiandien eksperimentiniame lygmenyje bandomi metodai, kai kamieninių ląstelių iš raumeninio audinio išskiriama ne saugoti, o tada, kada reikia. Tos ląstelės padauginamos ir grąžinamos tam pačiam žmogui, į tą vietą, kurią reikia. Tiesa, šis metodas neveiktų vyresnio ar senyvo amžiaus pacientams.
„Iš seno organizmo kamieninės ląstelės sunkiai beauga. Jų ir mažiau, jos nebe tokios gyvybingos, mažiau linkusios daugintis. Tiesa, amžius, nuo kada kamieninių ląstelių panaudojimas būtų nebeįmanomas, nėra žinomas. Bet galima spėti, kad maždaug 60 metų yra ta riba, kai kamieninių ląstelių nebeverta mėginti naudoti“, – sakė dr. V. Bukelskienė.
Nevadina panacėja
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Hemofilijos centro vedėjo, gydytojo hematologo dr. Romualdo Jurgučio teigimu, išsaugotas kamienines ląsteles gydant kraujo vėžį Lietuvoje būtų galima panaudoti.
Gydytojas sutinka, kad regeneracinė medicina turi galingas vystymosi perspektyvas, bet taip pat pabrėžia nemanantis, kad ši gydymo rūšis ateityje išstumtų kitas. „Vėžio gydymo atveju, net ir turint savo kamienines ląsteles, vis tiek pirmiausia reikės įveikti vėžį. Tai reiškia, kad vis tiek bus reikalingas švitinimas, chemoterapija, operacija. Čia perspektyva priklauso labai tiksliai veikiantiems vaistams, naikinantiems kokias nors specifines vėžio ląsteles. Arba įvedamiems į labai tikslią vietą ir joje aktyvuojamiems – ten, kur yra vėžys. O savo paties kamieninių ląstelių naudojimo privalumai išryškėtų jau vėliau. Kraujo vėžio atveju svarbiausia būtų tai, kad transplantavus to paties žmogaus kamienines ląsteles, būtų ženkliai mažesnė jų atmetimo tikimybė“, – sakė R. Jurgutis.
Mindaugas Savickas
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
