Nors hemorojus – viena dažniausių proktologinių ligų, daugelis pacientų vis dar delsia kreiptis pagalbos. Baimė dėl tyrimų, gėdos jausmas ar klaidingi įsitikinimai dažnai tampa priežastimi neieškoti sprendimų. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad šiandien hemorojus gali būti efektyviai gydomas taikant minimaliai invazines procedūras.
Nors hemorojus tiesiogiai nekelia pavojaus gyvybei, ši liga gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Niežėjimas, skausmas ar kraujavimas dažnai tampa nuolatiniais palydovais, trukdančiais kasdienėms veikloms ir bloginančiais emocinę savijautą. Bent kartą gyvenime hemorojaus simptomus patiria nuo 2,9 iki 29,7 proc. suaugusiųjų. Vis dėlto daugelis vis dar vengia kreiptis į gydytoją – dėl gėdos, baimės ar klaidingo įsitikinimo, kad liga praeis savaime, o gydymas bus skausmingas.
Anot pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse „Nordclinic“ abdominalinio chirurgo prof. dr. Lino Venclausko, hemorojaus simptomų ignoruoti nereikėtų – liga dažnai savaime nepraeina, o nesikreipus laiku, būklė gali blogėti. „Iš pradžių pacientai jaučia nestiprų diskomfortą. Vėliau simptomai stiprėja: atsiranda skausmas, gausesnis kraujavimas. Tokiais atvejais gali išsivystyti mažakraujystė, prastėti savijauta, mažėti darbingumas“, – pasakoja gydytojas.
Jis pabrėžia, kad hemorojus veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą – nuolatinis diskomfortas riboja kasdienę veiklą, mažina fizinį aktyvumą, kai kurie žmonės ima vengti socialinių situacijų. „Visada skatinu nedelsti – pajutus pirmuosius simptomus verta kreiptis pagalbos. Šiandienos gydymo galimybės veiksmingos, o grįžti į įprastą gyvenimą dažnai paprasčiau, nei daug kas mano“, – akcentuoja L. Venclauskas.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad pagrindinės hemorojaus priežastys – vidurių užkietėjimas, ilgas sėdėjimas tualete, stanginimasis ir nėštumas. Taip pat ligą gali lemti sėdimas darbas, sunkus fizinis krūvis ar paveldimumas.
Vizitas pas gydytoją dažnai paprastesnis nei įsivaizduojama
Anot gydytojo L. Venclausko, žmones dažnai sulaiko ne tik gėdos jausmas, bet ir klaidingi įsitikinimai, kad tyrimai bus skausmingi, o gydymas sudėtingas.
„Pacientai dažnai įsivaizduoja blogiausią scenarijų – kad iškart bus siūloma operacija, kad tyrimai bus nemalonūs arba kad apie tokią problemą apskritai nedera kalbėti. Tačiau vos prasidėjus pokalbiui dauguma nusiramina – supranta, kad viskas vyksta paprastai, žmogiškai ir be skausmo“, – sako gydytojas.
Pirmas vizitas prasideda nuo pokalbio: aptariami simptomai, jų trukmė, gyvenimo būdas. Priklausomai nuo situacijos, atliekamas išorinis išangės srities apžiūrėjimas, rektalinis tyrimas arba anoskopija.
„Šie tyrimai trunka vos kelias minutes, atliekami švelniai, be skausmo ir nuolat informuojant pacientą apie kiekvieną žingsnį“, – pabrėžia L. Venclauskas. Pasak jo, žmonės dažnai nustemba – procedūra būna trumpa, o atsakymai aiškūs ir konkretūs.
Pooperacinis laikotarpis trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių
Ankstyvose hemorojaus stadijose dažnai pakanka konservatyvaus gydymo – pakoregavus mitybą, padidinus fizinį aktyvumą ir naudojant gydytojo paskirtas žvakutes ar tepalus, simptomai paprastai palengvėja. Tačiau jei nusiskundimai išlieka arba stiprėja, tenka svarstyti intervencines priemones.
„Dažniausiai pradedame nuo medikamentinio gydymo, kai siekiama palengvinti simptomus ir pašalinti ligą provokuojančius veiksnius. Operacija svarstoma tik tuomet, kai vaistai nebeteikia laukiamo rezultato“, – paaiškina L. Venclauskas.
Pasak jo, vienas dažniausiai taikomų intervencinių metodų – hemorojinių mazgų ligavimas specialiais žiedais. Tai minimaliai invazyvi procedūra, tinkanti daugeliui pacientų. Vis dažniau pasirenkama ir lazerinė operacija, kuri tampa alternatyva klasikinei chirurgijai.
Kaip greitai pacientas grįš į įprastą gyvenimą, priklauso nuo atliktos operacijos tipo. Pasak L. Venclausko, po lazerinės hemoroidektomijos pacientai dažnai jau po kelių dienų gali tęsti įprastą veiklą – šis metodas sukelia mažiau skausmo, o žaizdų priežiūra būna paprastesnė.
„Tuo tarpu po klasikinės operacijos dažniausiai reikia bent savaitės poilsio. Dvi savaites rekomenduojama vengti fizinio krūvio, nekilnoti sunkių daiktų. Taip pat reikalinga kruopšti higiena – žaizdos perrišamos namuose. Nors diskomfortas po operacijos neišvengiamas, skiriami vaistai nuo skausmo, kad gijimas būtų kuo sklandesnis“, – sako L. Venclauskas.
Gydytojas taip pat įspėja dėl dažniausių pacientų klaidų. „Svarbu suvokti, kad vien tik operacija problemos neišsprendžia. Kad rezultatai būtų ilgalaikiai, būtina koreguoti įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą bei elgseną tualete. Tik tuomet galima tikėtis, kad hemorojus nebegrįš“, – akcentuoja L. Venclauskas.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Gydymas
Skaityti daugiau
