Gyvenimas, tekėjęs įprasta, sena vaga staiga ėmė ir pasikeitė – žmogų ištiko insultas. Liga netikėtai pakeičia šeimos narių, artimųjų gyvenimus, o paties ligonio gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis – jam gresia neįgalumas ar net gyvybė pakimba ant plauko. To galima ir išvengti, jei žmogus, patyręs insultą, nelauks kol sveikatos sutrikimas praeis, bet skubės į gydymo įstaigą, vos pajutęs pirmuosius ligos požymius. Medikai suteiks profesionalią pagalbą, padėsiančią išvengti ne tik dėl ligos gręsiančio neįgalumo, bet net ir paties insulto.
Insultas – kas tai?
Lotyniškai „insultus“ – smūgis, netikėtas užpuolimas. Tai žodis, labai tiksliai apibūdinantis ligos esmę, eigą ir pasekmes.
Liga pasireiškia sąmonės sutrikimu, dezorientacija, kalbos sutrikimu, paralyžiais. Gali ištikti ir koma.
Skiriamos dvi insulto formos: išeminis ir hemoraginis insultas.
Dažniausiai diagnozuojamas hemoraginis insultas. Tai – kraujo išsiliejimas į smegenis, gyvybinių organizmo funkcijų sutrikimas dėl smegenų gyvybinių centrų pakenkimo. Ši insulto forma ištinka dažniausiai jaunesnius žmones, sergančius padidinto kraujospūdžio liga, nesigydžiusius ar paprasčiausiai nekreipusius dėmesio į padidėjusį kraujo spaudimą.
Kita insulto forma, medikų vadinama išeminiu insultu, tai – smegenų kraujagyslių užsikimšimas smulkiais embolais, tai – aterosklerotinių plokštelių išbujojimai, sukeliantys kaklo ir sprando kraujagyslių trombozę. Sutrikus kraujotakai po keleto minučių prasideda užsikimšusios kraujagyslės maitinamos smegenų zonos išemija, o jai užsitęsus – ir nykimas. Ši insulto forma paprastai pažeidžia vyresnio amžiaus žmones, kurių kraujo spaudimas, atrodo, nekeldavo rūpesčių, tačiau smegenų kraujagyslių spindžio siaurėjimas progresavo iš lėto ir pasireikšdavo galvos svaigimais ar praeinančiais regėjimo, kalbos sutrikimais, pusės kūno tirpimu, praeinančiu paralyžiumi.
Trumpalaikių smegenų kraujotakos sutrikimų atvejais organizmas savo jėgomis geba dalinai atstatyti sutrikusią kraujotaką.
Kaip elgtis, ištikus insultui?
Pastebėjus, jog šalia esančiam žmogui sutriko sveikata, skubame jam padėti. Insulto atveju labai svarbu, kad pakankamai deguonies patektų į dar nepažeistas smegenis. Tam atsagstoma apykaklė, ligonis guldomas į horizontalią padėtį, karštą dieną į pavėsį ir nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Jei trinka gyvybinės funkcijos – būtina pradėti gaivinimą, nesulaukus medikų, kurie kuo skubiau ligonį pristatys į ligoninę.
Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pacientui atliekami reikiami tyrimai, tiekiama neatidėliotina pagalba. Jei nuo insulto požymių pasireiškimo pradžios nepraėjo 4,5 val., bus atliekama trombolizė – švirkščiami trombolitikai – vaistai, kurie tirpdo krešulį, užkimšusį kraujagyslę. Skiriami ir kiti vaistai, slopinantys kraujo krešumą – antiagregantai, antikoaguliantai. Tuo atveju paciento neištinka insultas ir jis pasveiksta, jokių insulto liekamųjų reiškinių nelieka.
Tuo atveju, kai insulto išvengti nepavyksta, po gydymo labai svarbu kuo skubiau pradėti reabilitaciją.
Kartais tenka žmogų iš naujo mokyti kalbėti, vaikščioti, skaityti, dirbti kasdienius darbus, apsitarnauti buityje. Tam kartu su gydytojais dirba didelė specialistų komanda: masažistai, kineziterapeutai, reabilitologai, logopedai, psichologai, socialiniai darbuotojai. Ši sėkminga inovacija įdiegta Respublikinės Šiaulių ligoninės klinikinėje praktikoje.
Kad insultas neištiktų…
Efektyviausios profilaktinės priemonės, atitolinančios insultą – konservatyvi ir chirurginė profilaktika.
Konservatyvi profilaktika tai visas kompleksas priemonių. Visuomenėje ir medikų bendruomenėje plačiai kalbama apie sveiką mitybą, sveiką gyvenseną. Šie faktoriai turi lemiamos reikšmės insultui išvengti ar atitolinti ligą.
Todėl labai svarbu laikytis šeimos gydytojo nurodymų ir patarimų kaip sveikai gyventi, prireikus, vartoti ir medikamentus, mažinančius insulto išsivystymo tikimybę.
Chirurginė insultų profilaktika yra prasminga, siekiant išvengti neurologinės katastrofos. Ligoniai iki insulto išsivystymo paprastai patiria vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti žmonėms, kuriems vystosi praeinantys eisenos, koordinacijos, kalbos užsikirtimo, dezorientacijos epizodai. Tai požymiai, kuriems atsiradus, reikalinga neurologo ar neurochirurgo konsultacija.
Tokiems ligoniams atliekamas miego arterijų skenavimas ultragarsu – be didelio vargo ir skausmo, neinvaziniu būdu galima nustatyti arterijos užsitrombavimo (stenozės) laipsnį. Esant reikalui, atliekami galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, kompiuterinės angiografijos ir angiografijos tyrimus.
Pasitvirtinus kritinei stenozei, atliekama trombo šalinimo operacija. Kartais trombą pasiseka pašalinti ir kraujotaką atstatyti specialių zondų ir stentų dėka. Nesant galimybės šiai procedūrai atlikti, taikoma atvira miego arterijos trombų šalinimo operacija. Gydymui taikomos smegenų kraujotaką gerinančios šuntavimo operacijos – jų metu nepakankama smegenų kraujotaka gerinama, prijungus išorines miego arterijas su vidine smegenų kraujagysle.
Taip išvengiama ne tik nemalonaus sveikatos sutrikimo – insulto, bet ir ilgai varginančių liekamųjų reiškinių ar net neįgalumo.
Algirdas Danelius,
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas
Image: FreeDigitalPhotos.net