Kasmet Lietuvoje maždaug 400 moterų suserga kiaušidžių vėžiu. Daliai jų veiksmingi gydymo būdai, kurie atitolina ligos atkrytį, neprieinami. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad sprendimai kompensuoti vaistus užtrunka mėnesius, kartais – metus. Sergančiai moteriai tai reiškia prarastą gydymo galimybę ir labai liūdną pabaigą. Kaip užtikrinti, kad ligonėms efektyvus gydymas būtų prieinamas tada, kai jo labiausiai reikia?
Nustatoma per vėlai
Didžiausia tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu yra 55–63 metų moterims, bet maždaug trečdalis jų yra jaunesnės kaip 55 metų. 70–80 proc. nustatoma išplitusi liga.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesoriaus dr. Viliaus Rudaičio, tai ne Lietuvos, o viso pasaulio sveikatos sistemos ypatumas. Pirmieji simptomai atsiranda 8–15 mėnesių iki nustatoma liga. Tačiau dažniausiai pacientės į juos nekreipia dėmesio, nes jie yra tokie patys kaip kitų sutrikimų: pilvo pūtimas, prastas virškinimas ir pan. Ir tik tuomet, kai dėl išplitusios ligos pilvo ertmėje susikaupia skysčiai, pilvas padidėja tiek, kad net sunku judėti, kai atsiranda neaiškios kilmės bukas, nestiprus skausmas, moterys kreipiasi į gydytojus.
Šiuo metu tyrimų, kurie padėtų anksti nustatyti ligą, nėra. Rutininis tyrimas pas ginekologą gali padėti kiek anksčiau nustatyti ligą, bet ikivėžinės būklės aptikti nepadės.
„Dar kebliau moterims, kurios turi paveldėjusios genų mutaciją, vėžys vystosi sudėtingiau – pokyčiai kiaušintakiuose, be aiškaus naviko kiaušidėse. Todėl nustatome išplitusį vėžį ir pacientėms, kurios tvarkingai kas metus tikrinasi pas ginekologą“, – tvirtina profesorius.
Gali operuoti tik patyrę specialistai
Profesorius teigia, kad operacija – labai svarbi gydymo dalis. Įrodyta, kad vos 10 proc. radikalesnė operacija išgyvenimą pailgina 6 mėnesiais.
„Tokios operacijos labai sudėtingos ir traumuojančios. Navikas dažnai yra išplitęs į daugelį pilvo organų – nuo diafragmos kupolų iki dubens apačios. Operacija gali paliesti pilvaplėvę, kepenis, žarnyną, blužnį, tiesiąją žarną, šlapimtakius, limfmazgius, jau nekalbant apie kiaušidžių ir gimdos šalinimą, – teigia prof. V. Rudaitis. – Komplikacijų rizika labai didelė. Ir jos gali būti labai sunkios.“
Specialistas įsitikinęs, kad tokias operacijas turi atlikti patyrusių specialistų komanda, kurioje būtų ne tik ginekologų, bet ir pilvo chirurgų, onkologų, kraujagyslių chirurgų, net transplantologų. Jų patirtis turi būti bent 15 metų. Tokie specialistai dirba tik dideliuose gydymo centruose.
Kad išlaikytų kvalifikaciją, specialistai turi atlikti ne mažiau kaip 50 tokių operacijų per metus. Todėl kitose šalyse pacienčių, sergančių išplitusiu kiaušidžių vėžiu, siuntimas į daugiafunkcines ligonines yra reglamentuotas teisės aktais. Lietuvoje yra tik rekomendaciniai dokumentai. Profesorius įsitikinęs, kad ir mūsų šalyje turėtų būti reglamentuota kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių chirurginio gydymo centralizacija.
Ne visos gali laukti
Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro duomenimis, 2023 m. Lietuvoje kiaušidžių vėžiu susirgo 3093 moterys. Dauguma, kaip minėta, progresavusių III–IV stadijų.
„Po pirminio gydymo ligos atsinaujinimo rizika šioms moterims siekia 70–80 proc., o 5 metų išgyvenamumas – apie 40 proc.“, – sako VULSK Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
Šiuo metu 3–4 stadijos liga gydoma chemoterapija ir biologine terapija. Apie 50 proc. pacienčių turi specifinius biologinius žymenis – BRCA1, BRCA2 genų mutacijas, ir yra didelė rizika, kad joms liga atsinaujins labai greitai. Nauji vaistai jų išgyvenamumą beveik padvigubina.
„Ir Lietuva pagal mirtingumą yra maždaug du kartus aukščiau nei pasaulio vidurkis. Visi šie faktai rodo, kad būtini inovatyvūs vaistai. Juos skirdami galėtume nukelti ligos atkrytį ir mažintume mirtingumą, – sako docentė. – Svarbu, kad šalia įprastos chemoterapijos turime biologinių vaistų progresavusiam kiaušidžių vėžiui gydyti, kompensuojamus vėžio molekulinius žymenis ir galimybę skirti palaikomąją taikinių terapiją apie pusei moterų.“
Neturinčios šių žymenų pacientės (o tokių apie pusė) gydomos chemoterapija.
„Svarbus lygybės principas – pacientės neturėtų būti skirstomos pagal socialinius ar amžiaus kriterijus, taip pat neturėtų būti diskriminuojamos pagal biologinius žymenis. Visos Lietuvoje susirgusios moterys turėtų gauti lygiavertį gydymą“, – teigia doc. B. Brasiūnienė.
Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas sako, kad taikinių terapija padeda ilgesniam laikui atidėti ligos atsinaujinimą, nes blokuoja vėžinių ląstelių signalus daugintis ir jos, negaudamos signalo, iškeliauja į užprogramuotą mirtį (apoptozę).
„Turiu ligonių, kurioms kiaušidžių vėžys buvo atsinaujinęs tris, keturis kartus, o pradėjus skirti šiuos vaistus, remisija tęsiasi jau šešerius septynerius metus, – teigia A. Česas. – Moterys nesirenka, kokiu vėžiu susirgti. Jei egzistuoja individualizuota, taikinių terapija, ji turėtų būti kompensuojama. Nuo praėjusių metų šie vaistai yra patvirtinti, tačiau jau beveik pusę metų nėra realaus progreso, jie vis dar nepasiekia pacienčių. Kyla klausimas: kas trukdo?“
Chemoterapija kol kas išlieka vienintele alternatyva daliai kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių. Taikinių terapija – tai tikslingas tam tikrų biologinių medžiagų, atsakingų už vėžinių ląstelių dalijimąsi ir augimą, blokavimas.
Tačiau, pasak doc. B. Brasiūnienės, tomis pačiomis ligos stadijomis sergančioms kitoms 50 proc. moterų, kurioms nėra nustatomi mutavę genai, nėra galimybės skirti naujus pažangius vaistus, tad jos negali tikėtis, kad laikas iki atkryčio pailgės. Todėl šios moterys operuojamos ir gydomos chemoterapija.
Joms liga gali atsinaujinti per metus – pusantrų. Tada vėl skiriami chemoterapiniai vaistai. Nors jie gelbsti gyvybę, deja, turi daug šalutinių poveikių – pažeidžia inkstus, kepenis. Šių moterų gyvenimas po kiekvieno ligos atsinaujinimo darosi vis sunkesnis. Be to, mažėja chemoterapijos efektyvumas.
Minėti taikinių terapijos vaistai bus kompensuojami ir šioms moterims, kai atsiras pinigų – medikamentai įrašyti į vaistų, siūlomų įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, eilę. Tik ne visos moterys gali laukti. 10 ar 12 mėnesių laukimo laikas mediciniškai prilygsta prarastai gydymo galimybei. Taikinių terapijos klinikinė nauda įrodyta tik tada, kai jie skiriami optimaliu laiku, po veiksmingos chemoterapijos. Kiekvienas kelių mėnesių delsimas mažina gydymo efektyvumą, didina ligos progresavimo riziką ir tikimybę mirti. Todėl, vertinant kompensavimo terminus, būtina atsižvelgti ne tik į vaisto efektyvumą, bet ir į kliniškai bei kritiškai reikšmingą laiko faktorių.
Nustatė atsitiktinai
„Kiaušidžių vėžį man nustatė atsitiktinai – kasmet dėl darbo turiu tikrintis sveikatą. Rentgeno nuotrauka parodė pakitimus plaučiuose“, – sako Adėlė Daujotienė.
Moteriai pasidarė neramu, ji kreipėsi į gydytojus, ir buvo nuspręsta atlikti krūtinės ir dubens organų kompiuterinės tomografijos tyrimą. Tyrimo duomenys nuliūdino – kiaušidėje yra nemažas darinys. Tai buvo 2022-aisiais. Tuomet Adelei buvo 54-eri.
„Jaučiausi puikiai. Daug dirbau. Gal kartais papūsdavo pilvą, tačiau maniau, jog tai dėl to, kad netvarkingai maitinuosi, valgydavau, kai turėdavau laiko“, – prisimena moteris.
Skubiai buvo atlikti papildomi tyrimai, kurie patvirtino, kad navikas piktybinis. Adelę operavo ir po reabilitacijos skyrė 6 chemoterapijos seansus.
„Jaučiausi puikiai, turėjau daug energijos, grįžau į darbą visu etatu“, – prisimena moteris.
Bet po pusantrų metų liga atsinaujino. Vėl vyko chemoterapijos seansai. Tai buvo 2024 m. rugpjūtis, o 2025 m. rugpjūtį – vėl atkrytis ir vėl chemoterapija.
„Šį kartą man skyrė mažesnę dozę, nes kraujas nebeatsigauna – labai mažai trombocitų“, –sako Adelė. – Klausiau gydytojo, ar nėra kitokio gydymo. Jis sako, kad nutolinti chemoterapiją galėtų padėti taikinių terapija, bet mano vėžys nepaveldėtas, tad nežinia, kada ji bus kompensuojama. Tikiu, kad Lietuvos valdžia nepaliks mūsų neviltyje.“
Trūksta politinio jautrumo
„Apie kiaušidžių vėžį kalbame per mažai. Atrodo, kad šios ligos nėra, nors ja suserga beveik tiek pat moterų, kiek ir gimdos kaklelio vėžiu. Ir, priešingai nei šios ligos atveju, kiaušidžių vėžiui efektyvios prevencijos nėra“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Šioms moterims svarbu ne tik pirminis gydymas, bet ir galimybė kiek įmanoma nutolinti ligos atkrytį. Pacientų atstovė sako, kad yra priimtas sprendimas visoms moterims kompensuoti atkryčio tikimybę sumažinančius vaistus. Tačiau kada tai nutiks, priklauso nuo to, kada bus skirti pinigai.
Teoriškai vaistai iš rezervinių į kompensuojamųjų sąrašus perkeliami du kartus per metus – metų pradžioje ir antrąjį pusmetį, bet praktiškai jie gali būti perkelti ne liepą, o, pavyzdžiui, lapkritį.
„Žmonės žino, kad vaistas bus kompensuojamas, bet negali jo gauti. O patys dėl brangumo įsigyti negali. Tai be galo sunku ištverti emociškai“, – tvirtina POLA direktorė ir priduria, kad kai kurioms pacientėms yra siauras langas, kai jos gali pradėti vartoti šiuos medikamentus, pavėlavus nebėra prasmės skirti.
„Svarbu, kad agresyvia onkologine liga susirgusioms moterims, koks yra kiaušidžių vėžys, galimybė gauti efektyviausią gydymą būtų užtikrinama lygiateisiškai, o brangus laikas belaukiant gydymo nebūtų prarandamas dėl biurokratinių procedūrų. Už statistikos yra gyvi žmonės, gyvos istorijos, brangios šeimų moterys“, – pastebi pacientų atstovė.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.
Informacija iš:
Nuotrauka: www.freepik.com
Gydymas
Skaityti daugiau
