vaistai.lt

Nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas etapas prostatos vėžio gydyme: krioabliacijos būdu sunaikintas lokaliai atsinaujinęs navikas. „Krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.

Prostatos vėžio diagnostika tobulėja

NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius atkreipia dėmesį, kad, kaip ir Vakarų šalyse, Lietuvoje prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologine liga.

„Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Jis sudaro apie 30 proc. visų onkologinių vyrų susirgimų Lietuvoje. 2020 m. pasaulinė statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet registruojama 2,5 tūkst. naujų šio vėžio atvejų. Lietuva šiuo klausimu nesiskiria nuo daugumos Vakarų Europos valstybių,“- kalba dr. M. Kinčius.

Tačiau Lietuvoje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda mažinti mirtingumą nuo šios ligos.

„Vienintelė Lietuva turi prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. To nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Iki šiol buvo kalbama, kad prostatos vėžio patikros programos yra bevertės – padidinančios susirgimų skaičių. Per daug gydome vyrus ir sukeliame su gydymu susijusias komplikacijas. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos 25-35 proc. sumažina mirtingumą nuo prostatos vėžio. JAV buvo sustabdyta prostatos vėžio patikros programa: po 5-6 m. buvo pastebėtas didėjantis mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis, todėl vėl buvo grįžta prie patikros programos. PSA tikrinamas vyrams nuo 50 iki 70 m., kas dvejus metus. Jei PSA padidėjęs, vyras nukreipiamas gydytojo urologo konsultacijai. Tikrai nesiūlome visiems vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs rodiklis, atlikti prostatos biopsiją. Lietuvoje kasmet atliekama apie 100 tūkst. PSA patikros tyrimų, padidėjęs rodiklis randamas maždaug dešimtadaliui. O atlikti biopsijas nukreipiami tik 2 tūkst. vyrų per metus. 2000 m. biopsijų tikslumas buvo 35-40 proc. Dabar biopsijų tikslumas vėžį patvirtina 50-55 proc. atvejų. Dar viena naujiena – tikėtina, kad į prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą bus įtraukiamas ir magnetinio rezonanso tyrimas, kuris mums leis dar tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį, pereisime nuo paprastų prie tikslinių biopsijų, “– sako gydytojas urologas.

Liga nustatyta dalyvaujant programoje

Savo patirtimi sutikęs pasidalinti Algis Mameniškis pasakoja, kad apie savo ligą sužinojo dalyvaudamas prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Vyrui buvo taikytas gydymas brachiterapija, po kelių metų ligai atsinaujinus atlikta židininė krioabliacija.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad gydytojas man pasiūlė pasidaryti PSA tyrimą, kai man suėjo 50 metų. Paaiškėjo, kad PSA padidėjęs. Man buvo atlikta prostatos biopsija, buvau nusiųstas į Nacionalinį vėžio institutą. Čia man buvo taikytas gydymas brachiterapija. Poros metų eigoje PSA rodikliai „šokinėjo“. Neseniai man buvo atliktas gydymas krioabliacija. Jaučiuosi normaliai, problemų nėra. Vyrams linkiu nebijoti tikrintis ir kad sergate, sužinoti anksti, o ne tada, kai liga jau ketvirtos stadijos,“ – vyrams linki A. Mameniškis.

„Paciento istorija išskirtinė – po pirminio radikalaus gydymo liga atsinaujino tik pačioje prostatoje, plataus išplitimo nėra. Tad galimybė po spindulinio gydymo taikyti antrą radikalų gydymą yra labai retas atvejis. Antra, galimybė taikyti fokalinę terapiją, t.y. gydyti ne visą liauką, o tik židinį, tikrai yra šiandien naujiena“, – sako dr. M. Kinčius.

Pritaikytas tausojantis gydymo metodas – krioabliacija

„Labai smagu, kad pradėjome naują etapą prostatos vėžio gydyme. Taikytas vienas iš krioterapijos būdų – krioabliacija, kai šalčiu sunaikinamas navikas. Krioterapiją Lietuvoje mes taikome jau daugiau nei 10 metų. Turime patirties gydant inkstų vėžį, kitas vėžio rūšis, kai operuoti ne visada galime. Prostata yra tokia sritis, kur krioterapija buvo taikoma labai retai, išskirtiniais atvejais. Paciento atvejis taip pat yra vienas iš retesnių, kadangi vienas gydymas jau yra taikytas visai prostatai ir tikėtasi, kad bus visiškai sunaikintas navikas. Tačiau navikas buvo pakankamai agresyvus ir jis atsinaujino. Sėkmė yra ta, kad tik prostatoje“, – sako NVI gydytojas intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas.

Pasak jo, krioabliacija yra gana tausojantis gydymo metodas, naikinantis vėžines ląsteles, tačiau išsaugantis pakankamai audinių ir tokiu būdu gerokai sumažinantis pooperacinių komplikacijų skaičių. Žinoma, viskas turi būti labai tiksliai atlikta.

„Tam ruošiamės pakankamai ilgai. Nuo 2018 m., kai pirmieji Lietuvoje atlikome pritaikomąsias biopsijas, naudodami magnetinio rezonanso vaizdus, mes pasiekėme tokių rezultatų, kad galime labai tiksliai nustatyti vėžio židinį pagal magnetinio rezonanso vaizdus. Taip atsirado dar vienas metodas, kuriuo mes iš tikrųjų galime padėti pacientams labai efektyviai, kai nėra galimybių taikyti chirurginį, spindulinį ar brachiterapijos metodą“, – apie naujas galimybes pasakoja dr. M. Trakymas.

Ar krioterapija yra vienintelis būdas ar galimos kitos terminės abliacijos? „Šis metodas yra labiausiai pasaulyje ištyrinėtas būdas ir duodantis geriausius rezultatus. Tai pakankamai tausojantis aplinkinius organus metodas. Brachiterapija tiktų taip pat, tačiau, kai liga atsinaujina po spindulinio gydymo, kartais reikėtų pagalvoti, kuris gydymas naudingesnis. Atsinaujinusiai ligai tą patį gydymą taikyti ne visada yra prasminga. Ponui Algiui liga atsinaujino per porą metų, t.y. pakankamai greitai. Jeigu atsinaujinimas būtų po daugiau nei penkerių metų, galima kartoti tą patį gydymo metodą“, – aiškina dr. M. Trakymas.

Pasak dr. M. Trakymo, dar vienas krioterapijos privalumas – procedūra yra aiškiai matoma realiu laiku su magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos pagalba. „Gali matyti ribas, labai tiksliai atlikti procedūrą. Šiuolaikiniai radiologiniai metodai ir mūsų navigacinės sistemos padeda labai tiksliai atlikti krioabliaciją ir gauti maksimalios naudos bei padaryti mažiausiai žalos pacientui“, – sako intervencinis radiologas.

Tiksli diagnostika, tikslūs gydymo metodai

„Einame prie labai tikslios diagnostikos – prieš 15 metų diagnozuodavome prostatos vėžį jo realiai nematydami ir tik atlikdami biopsijas, o dabar mes jį vizualizuojame ir žinome, kiek daug yra ligos tiek fokaliai, tiek multifokaliai. Visa medicina eina prie minimaliai invazyvios pagalbos. Prostatos vėžio atveju einame prie tausojančių gydymo metodų, daliai vyrų skiriame stebėseną, daliai vyrų – esant agresyvesniai ligos formai ir esant mažam židiniui, galime taikyti fokalinę terapiją. Ir pirminės ligos židiniui galime taikyti fokalinę terapiją“, – sako dr. M. Kinčius.

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas parodo, kur yra piktybinis navikas prostatoje. „Mes puikiai pamatome vėžį. Kita svarbi naujiena – mes galime tiksliai nustatyti vietą, patikrinti kitas vietas, ir jeigu yra lokalus vėžys, galime taikyti fokalų gydymą. Krioterapija ir brachiterapija – pagrindiniai gydymo metodai tokiais atvejais. Radikalus visos priešinės liaukos gydymas turi daug pašalinių reiškinių – šlapinimosi, erekcijos sutrikimų. Fokalus gydmas apsaugo nuo šių komplikacijų. Be to, fokalus gydymas neužkerta kelio ateityje radikaliam gydymui, jeigu to prireiks atsinaujinus ligai“, – sako dr. M. Kinčius.

Brachiterapija mažina komplikacijų riziką ir išsaugo gyvenimo kokybę

„Kai kalbame apie ankstyvų stadijų lokalizuotą prostatos vėžį, galime kalbėti apie ne vieną gydymo metodą. Tačiau reikia pabrėžti, jog kiekvienas radikalus gydymas yra susijęs su jam būdingomis komplikacijomis. Kad ir labai norėtume, kad ir labai daug dėtume pastangų, šių komplikacijų tikimybė egzistuoja. Būtent kovai su šiomis komplikacijomis, kurios mažina mūsų pacientų gyvenimo kokybę, buvo pasiūlyta idėja – kodėl gi negydyti tik to židinio, kuris yra prostatoje neliečiant aplinkinių audinų. Taip mes mažiname gydymo apimtis ir mažiname galimų komplikacijų pasireiškimo riziką.

Būtent griežtai atrinktiems pacientams, kurių liga yra lokalizuota, ankstyvųjų stadijų, mes galime taikyti židininį fokalinį gydymą. Labai džiugu, jog esame viena iš pirmųjų gydymo įstaigų Lietuvoje, kuri pradėjo tą daryti. Mes turime net keletą galimybių – krioabliaciją, brachiterapiją – tiek žemos dozės galios, visiems gerai žinomas radioaktyviąsias sėklas, tiek ir aukštos dozės galios brachiterapiją.

Ką mes pasiekiame? Pirmiausiai, mes nukreipiame gydymą tiesiai į židinį, kuris skatina ligos progresavimą. Antra, sumažiname galimų komplikacijų dažnį. Trečia, atidedame laiką iki radikalaus ligos gydymo. Ką tai mums duoda? Mes iš esmės sunaikiname židinį ir išsaugome pacientui gyvenimo kokybę,“ – pasakoja medicinos gydytojas Justinas Jonušas.