Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. vasario 7 d., Joniškio rajone užregistruotas trichineliozės židinys. Šiuo metu trichinelioze serga 10 asmenų, iš jų – 3 Joniškio miesto ir 7 Joniškio rajono gyventojai. Visi ligoniai gydomi ambulatoriškai.
Židinio epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad ligoniai maistui vartojo rūkytos namų gamybos šernienos dešros. Praėjusių metų gruodžio 21 d. keliolika Joniškio rajono medžiotojų sumedžiojo kelis šernus, kurių mėsą pasidalino. Šernienos rūkytų dešrų valgė ne tik šeimos nariai, bet buvo pavaišinti draugai, kolegos.
Protrūkio priežastimi įtariamos dešros yra tiriamos dėl užkrėstumo trichinelėmis.
Žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Per 2011–2013 m. iš viso buvo užregistruota 90 žmonių trichineliozės atvejų. Iš jų – 5 sporadiniai (pavieniai) atvejai ir 10 protrūkių. 50 proc. visų protrūkių įvyko dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, 30 proc. – dėl infekuotų šernų mėsos, apie 20 proc. protrūkių priežasties nepavyko išaiškinti.
Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
- Svarbiausia tikrinti užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdieną dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui.
- Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės, galima paprašyti, kad būtų parodytas veterinarijos laboratorijos spaudas ant mėsos.
- Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gali likti gyvos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.
- Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę reikia gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui.
- Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl ūkiuose būtina naikinti graužikus.
Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai – griežtai draudžiama kiaules šerti žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. - Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai.
Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė
Aušra Bartulienė
Image: FreeDigitalPhotos.net