15 būdų, kaip išmesti iš galvos tai, kas skaudina

Greičiausiai ne vienam mūsų yra tekę galvoti apie ką nors ir niekaip negalėti, nesugebėti išmesti iš galvos minčių, girdėtų žodžių, komentarų, elgesio, kurie mūsų galvoje persukami it užstrigusi plokštelė. Ką jau bekalbėti apie mylimuosius, kurių paveikslai ir patirtis su jais persekioja metų metus.

Nejaugi taip sunku ką nors išmesti iš galvos? Matyti, girdėti, įsivaizduoti, tai ką galiausiai norėtume pamiršti ir užkloti dulkėmis? Įkyrios mintys gali būti susijusios ir su jumis pačiais, tarkime, troškimais – turėti tai, ko negalite turėti arba gauti tai, ko visai nenorite. Trumpai tariant, tai itin toksiškas minčių ciklas, kenkiantis mums ir emociškai, ir fiziškai.

Tyrimai atskleidžia, kad nuolat „atrajodami mintis“, mes galime susirgti pačiomis įvairiausiomis ligomis – nuo depresijos iki vėžio ar širdies, autoimuninių susirgimų. XXI a. taip rimtai besistengdami gyventi švariai, sveikai ir ekologiškai, visiškai pamirštame apie tai, kad ir mūsų „mintys“ turėtų pažaliuoti...

Štai 15 patarimų, kuriais dalinasi knygos „The Last Best Cure: My Quest to Awaken the Healing Parts of My Brain and Get Back My Body, My Joy, and My Life“ autorė  Donna Jackson Nakazawa.

1. Kalbėkite mažiau ir duokite daugiau laiko. „Tai mano asmeninis moto – kai mažiau kalbame ir duodame daugiau laiko sudėtingai situacijai ar žmogui, tai visuomet galime pavadinti protingu žingsniu“, – tikina autorė. Be to, nusiraminime ir tai padeda atlikti kitus svarbius reikalus mūsų kelyje. Ilgainiui erzinantys dalykai atkrinta savaime.

2. Palaukite ir pamatysite, kas nutiks vėliau. Dažnai jaučiame, kad turime atsakyti ar reaguoti tuojau pat, tad sėdime lyg ant adatų mąstydami, ką ir kaip turime pasakyti ar padaryti. Budistė, psichologė Sylvia Boorstein tikina, kad verčiau duotume sau leidimą palaukti ir pažiūrėti, kas iš to išeis.

3. Pasitraukite iš žaidimo. Prisimindami, kas nutiko ir stengdamiesi kažką, o gal ir save apkaltinti, retai kada elgiamės produktyviai. Blogi dalykai ir nesusipratimai dažniausiai nutinka kaip domino efektas, todėl ne visada tik vienas žmogus būna kaltas dėl atitinkamai susiklosčiusios situacijos.

4. Pasistenkite neįsimylėti kitų žmonių būsenos, nuotaikos ir minčių. Viskas tuo ir pasakyta.

5. Pirmiausia susidorokite su didžiausia savo problema. Budistas, meditacijos mokytojas Normanas Fischeris tikina, jog kad ir kas nutiktų, didžiausia mūsų bėda yra mūsų pačių pyktis. Pyktis – tai lyg debesis, sunkinantis kelią, tad nematome, kaip galėtume pasielgti protingai ir sąmoningai. Susidorokite su tuo, ką jaučiate, fizine veikla: eikite pasivaikščioti, medituokite, sportuokite, o svarbiausia – pasinaudokite patarimu: kuo daugiau duoti laiko situacijai ir mažiau kalbėti.

6. Kai pykstate, „raukšlėjasi“ jūsų protas. Jūs negalite būti kūrybingi, visiškai „švarūs“ sieloje ir dargi išspręsti kankinančios situacijos tuomet, kai pykstate.

7. Nesistenkite suprasti kitų. Paklauskite savęs – jeigu kiti pradėtų rūpintis, ką jūs galvojate, kas jus motyvuoja ir panašiai, kiek jų nuomonė būtų teisinga? Kažin ar jie pataikytų į taikinį. Taigi, galvoti, ką galvoja kiti, kartais tėra tuščias laiko švaistymas.

8. Jūsų mintys nėra faktai. Įdomu – netikėkite viskuo, ką patys galvojate. Nerimas, įtampa, baimė, stresas – visa tai tiesiog „plėšosi“ mūsų kūne. Emocijos – fizinės, ir tai priimame manydami, kad mintys turi būti faktai. Kodėl mes taip blogai jaučiamės, jeigu mūsų jausmai nėra tiesa ir kaip atsikratyti savigraužos?

Tibeto budizmo mokytojas Tsokyni Rinpoche sako, kad kitą kartą, pagauti emocijų pliūpsnio – nuo nerimo iki pykčio, turime prisiminti, kad tai, ką jaučiame fiziškai ir emociškai, yra tikra, tačiau ne tiesa.

9. Kaip išaugti iš tokių emocijų? Meditacijos mokytoja ir psichologė Tara Brach mano, kad kai save užrakiname pyktyje, įsižeidžiame dėl to, ką kažkas padarė ar pasakė, teisiame ir pan., patys save uždarome į kančių kalėjimą. Įvykis + reakcija = kančia. Kai mes pradedame susidoroti su savo jausmais ir supratame, kodėl mūsų reakcija buvo vienokia ir ką jausmai apie mus atskleidžia, tai yra visai kitokia patirtis: įvykis+analizė+susitaikymas= augimas.

10. Niekada neatstumkite kitų pagalbos ir neišmeskite savęs iš savo širdies. Net jeigu tai yra nepatogus pasirinkimas. 

11. Jūs nesate laiko magas. Dažnai mes galvojame, ką būtume padarę kitaip, kaip pasielgę, pasakę... Kas gi nesvajojo apie galimybę grįžti atgal ir ištaisyti klaidas. Tačiau realybė tokia – kas įvyko vakar, yra tas pats, kas įvyko prieš tūkstančius metų majų laikais. To neapakeisi ir su tuo tiesiog reikia susitaikyti.

12. Atleiskite. Budistas psichologas Jackas Kornfieldas sako: „Nebūkite lojalūs savo kančiai, tai nėra būtina“. Tačiau ką darome mes? Ogi susitelkiame į tai, ką patyrėme, kas mums nutiko. Taip, tai gali būti skausminga, siaubinga, tačiau atleidimas skirtas ne kitam, o jums patiems. Tam, kad tiesiog galėtumėte gyventi laisvai.

13. Užimkite savo protą kitais dalykais. Streso mažinimo mokytoja ir psichologė Trish Magyari tikina, kad vaizduotė yra neįtikėtinai galingas dalykas, be to, ji gali padėti mums pamiršti stresines mintis ir kitas deginančias emocijas. Štai kas padeda išbandžiusiems – įsivaizduokite, kad esate vandenyno dugne ir matote, kaip viskas plaukia pro jūsų akis. Tiesiog gili, rami ir mėlyna jūra ir vanduo aplinkui...

14. Siųskite meilę ir gėrį. Psichologai tikina, kad kai negalite negalvoti apie tą, kuris jus veda iš proto ar labai įskaudino, pabandykite įsivaizduoti, kad turite gražų šviesos kamuolį, kuriame patalpinate įkyrias mintis iššaukiančius asmenis, ir laikote tol, kad jūsų pyktis pradeda garuoti. Tikinama, kad tai tikrai veikia.

15. Pusantros minutės pertrauka. Sudėtinga situacija ar erzinantis žmogus gali jus paveikti visai kitaip, jeigu atsipūsite vos 90 sekundžių. Gilus kvėpavimas ir stengimasis negalvoti apie tai, kas kamuoja, padės įnešti šviesesnių minčių į tai, ką turite padaryti. Kad išlaisvintumėte savo mintis, turite sulaužyti tai, kas jus riboja dabar.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net