Apie mikrobangų krosneles ir sveikatą

Vienareikšmiškai atsakyti – kenkia mikrobangų krosnelės sveikatai ar  ne, – būtų sunku. Galbūt todėl, kad atsakymas priklauso nuo to, ar mes mokame  šiuo prietaisu naudotis. Ir ar laikomės visų gamintojo rekomendacijų.

Mikrobangų krosnelės „gimimas“
Mikrobangų krosnelė buvo išrasta visai atsitiktinai Antrojo pasaulinio karo laikais. Vienos didelės korporacijos inžinierius tyrinėjo naująjį specializuotą prietaisą – lempą magnetroną. Neilgai trukus vyras pastebėjo, kad šalia magnetrono esantys maisto produktai (priešpiečių šokolado batonėlis, sumuštiniai) pradeda kaisti, tirpti. Kartą šalia magnetrono inžinierius padėjo ir keletą kukurūzų spragėsių. Spragėsiai išsipūtė ir puikiausiai iškepė. It keptuvėje. Taip buvo išrastas nepamainomas virtuvės prietaisas. Prietaisas, kurį galime rasti kas antros šeimininkės namuose. Tiesa, pirmoji mikrobangų krosnelė svėrė apie 350 kilogramų ir kainavo apie 5000 dolerių. Vėsinama ji būdavo vandeniu, todėl reikėjo tam specialios papildomos įrangos. Vėliau prietaisas buvo tobulinamas, nebereikėjo įrangos aušinimui vandeniu, mažėjo ir lengvėjo konstrukcija, ženkliai krito kaina. Mikrobangų krosnelė tapo prieinama kone kiekvienam ir jos panaudojimas tapo neišsemiamas ne tik namuose, bet ir įvairiose pramonės srityse. Štai maisto pramonė ją panaudojo kavos pupelėms džiovinti, riešutams skrudinti, mėsai atšildyti. Mikrobangų krosnys buvo pritaikytos ir tabako, odos, tekstilės pramonėje, keramikoje.

Visgi nuo pat sukūrimo pradžios šis prietaisas buvo apsuptas savotiškų baimių ir abejonių. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad daugeliui žmonių tais laikais „šildančiosios dėžės“ veikimo principas buvo visiškai nesuprantamas. Daiktas rodėsi it atgabentas iš kitos planetos. Tik apie 1970 m. žmonės įsitikino, kad per trisdešimt metų niekas nemirė, nenusinuodijo, neapako, netapo nevaisingas vien dėl maisto, šildomo mikrobangų krosnelėje. Abejonės laikinai nurimo.

Didžiausią ažiotažą 1980 m. sukėlė švedų maisto chemikas Hans Hertel. Specialistas su septyniais vegetarais, itin sveikos mitybos šalininkais, užsidarė viename viešbutyje keliems mėnesiams.  Visą laiką vyrai mito tik daržovėmis ir pienu, šildytais mikrobangų krosnelėje arba termiškai apdorotais kitais būdais. Baigęs eksperimentą, Hans Hertel visam pasauliui garsiai paskelbė, kad mikrobangėje kaitintas maistas sukėlė rimtų neigiamų pakitimų jo ir kolegų organizme. Prasidėjo patologiniai procesai, galėjo būti aktyvinami piktybiniai vėžiniai pakitimai.

Tiesa, Hans Hertel jokių moksliškai pagrįstų įrodymų nepateikė. Jo tyrimo niekas nenagrinėjo ir nebandė kartoti, o chemiko paskelbti rezultatai nebuvo nė karto publikuoti jokiame moksliniame leidinyje, tik dienraščiuose ir televizijoje. Ir tai ilgam įstrigo paprastų žmonių atmintin.

Apie mikrobangas
Kalbant mokslo kalba, tai – aukšto dažnio radijo bangos, elektromagnetinio spektro dalis. Kaip ir šviesa. Mikrobangos gali būti perduodamos, atspindimos ir sugeriamos. Mikrobangėje bangas sugeria būtent maisto produktai. Maisto sudėtyje esančios vandens molekulės pradeda vibruoti, virpinti viena kitą ir tokia trintis pavirsta į šilumą. Ta šiluma padeda pašildyti ar iškepti maistą. Taigi mikrobangų energija virsta šilumos energija.

Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, jog mikrobangų krosnelės yra saugus namų prietaisas. Bet yra vienas “jei” – jei mes mokame tinkamai jomis naudotis.

Koks yra tinkamas ir saugus mikrobangės naudojimas?
Pirmiausia, įsigijus tokį namų pagalbininką, svarbu įdėmiai perskaityti gaminio instrukcijas ir rekomendacijas. Šiuo metu rinkoje yra pačių įvairiausių mikrobangų krosnelių tiek dizaino, tiek galimybių prasme. Todėl šios instrukcijos gali skirtis.

Nerekomenduojama pirkti naudotų mikrobangų krosnelių, ypač jei matomas koks defektas, net ir nedidelis. Ypač svarbios mikrobangų krosnelių durelės. Jos privalo sandariai užsidaryti. Taip pat durelių negalima atidaryti, kol nesibaigs kaitinimas ar kepimas.

Maistas, šildomas krosnelėje, turi būti specialioje, tam pritaikytoje pakuotėje -  lėkštėse, pakeliuose. Pavyzdžiui, plastikas – visiškai netinkama tara. Perkaitintas plastikas gali pradėti tirpti, netgi užsiliepsnoti ir palikti sveikatai kenksmingų medžiagų ant jūsų pietų porcijos.

Metalas irgi ne itin tinka. Jis atspindi mikrobangas. Maistas prastai perkaista, padidėja apsinuodijimo tikimybė. Be to, gali prasidėti kibirkščiavimas. Kibirkštys gali pažeisti prietaiso sieneles.

Nepatariama nustatyti aukščiausios temperatūros, ypač jei norite iškepti ką nors mėsiško. Esant aukščiausiai temperatūrai, stipriai apskrunda patiekalo kraštai, o vidus gali likti neįšilęs. Nesunaikintos bakterijos gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Optimali – vidutinė temperatūra.

Dėl tos pačios priežasties geriausia kaitinti nedidelius maisto gabalėlius, porcijas. Atšildytą maistą, ypač mėsos produktus, reikia nedelsiant perkelti ant viryklės ir paruošti – kepti, virti ar pan.

Pagrindiniai mikrobangų krosnelių priešininkų teiginiai
Pats populiariausias jų – jog mikrobangų krosnelės sukelia vėžį.

Juk mikrobangų dažnis yra galingesnis už radijo, televizijos, mobiliųjų telefonų skleidžiamus dažnius. Tačiau tiesa yra tokia, kad mikrobangų dažnis, nors ir didesnis už minėtus, yra ženkliai mažesnis už UV spinduliuotę, už regimos šviesos spinduliuotę, ką jau bekalbėti apie gama spinduliuotę. Pastarosios spinduliuotės tikrai gali sukelti vėžį, o mikrobangų dažnis yra per mažas, kad sukeltų neigiamus pakitimus mūsų DNR.

Be to, mikrobangų gyvavimo laikas mikrobangėje yra toks trumpas, kad pasibaigus režimui ir atidarius prietaiso dureles, bangos jau būna absorbuotos ir paverstos šilumos energija. Taip teigia fizikos mokslų daktaras, radiacijos laboratorijos darbuotojas Jim Felton  iš Kalifornijos. Jo žodžius patvirtino ir kolega fizikas iš Virdžinijos Gary Zeman. Vyras dirba pelno nesiekiančioje organizacijoje, kuri konsultuoja žmones saugios radiacijos klausimais.

Antrasis mėgstamas teiginys: mikrobangos iš krosnelės vidaus išeina į aplinką. Griežtais standartais ir reikalavimais garsėjanti Amerikos Food and Drug Administration ne kartą tikrino faktą. Štai vieno tikrinimo metu bandytos 103 mikrobangių. 60 naujų, likusios – naudotos, senesnės. Tik viena mikrobangų krosnelė iš visų praleido nedidelį kiekį mikrobangų. Žinant, kad tos mikrobangės „amžius“ buvo 23 metai, nevertėtų nustebti. Be to, į aplinką pasklidusių mikrobangų gyvavimo trukmė tokia trumpa, kad žmogaus sveikatai tai greičiausiai neturi jokio poveikio.

Na ir metas paskutiniam iš populiariųjų teiginių: maistas, šildomas mikrobangomis, netenka mitybinės vertės. Šiais metais šiai teorijai skirta nemažai dėmesio. Išsiaiškinta, jog vertingos mitybinės medžiagos maiste dingsta jį kaitinant didesniame kiekyje vandens ilgesnį laiką. Ir nesvarbu, koks terminio apdorojimo metodas – virimas, kepimas ar mikrobangos. Daugelis bioaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminai, yra gana stabilūs ir atsparūs temperatūrai, tačiau, veikiant vandeniui, labai greitai pasišalina iš maisto. Kuo daugiau vandens ir kuo ilgesnis virimo laikas – tuo mažiau vertingų medžiagų lieka. Tad kepimui ir kaitinimui mikrobangėje naudokite nedaug vandens ir stenkitės neperkaitinti maisto. Taip vertingų medžiagų dalis tikrai liks. Dar daugiau, mėsos produktus kaitinant riebaluose keptuvėje ar orkaitėje, susidaro pavojingi heterociklinių aminų dariniai, pasižymintys kancerogeniniu poveikiu. Šių junginių nesusidaro kaitinant maistą mikrobangų krosnelėje.

Lieka apibendrinti: turbūt namuose nerasime visiškai saugaus prietaiso – ar tai būtų kompiuteris, ar mobilusis telefonas, ar mikrobangų krosnelė. Daug kas priklauso nuo to, kaip mes elgiamės su šiais prietaisais ir ar tinkamai juos eksploatuojame.

Šaltiniai
Tajchakavit, S., Ramaswamy, H. S., & Fustier, P. (1998, Dec). Enhanced destruction of spoilage microorganisms in apple juice during continuous flow microwave heating [Abstract]. Food Research International, 31(10):713-722. http://dx.doi.org/10.1016/S0963-9969(99)00050-2
http://www.who.int/peh-emf/publications/facts/info_microwaves/en/
http://www.cspinet.org/nah/04_05/microwavemyths.pdf
http://www.baumancollege.org/community-resources/articles/articles-list/203-microwave-ovens-what-do-we-really-know

Audrė Bartaševičiūtė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net