cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Kasdien parduotuvėse randasi vis naujų prekių, pažymėtų „eko“ ženklais. Jau galima gauti įvairių higienos priemonių, save gerbiantis prekybos centras siūlo greičiau aplinkoje suyrančių maišelių. O kaip su... vienomis populiariausių kontracepcijos priemonių - prezervatyvais? Ar yra pagamintų iš natūralių medžiagų, greičiau suyrančių? Juk jie gamtoje taip pat turėtų irti keliasdešimt metų.

GRYNAS.lt skaitytojas Marius skundėsi Lietuvoje niekaip negalintis rasti ekologiškų prezervatyvų, gaminamų iš ėriukų aklosios žarnos. Kontraceptinių priemonių pardavėjai patvirtino, kad mūsų šalyje tokių prezervatyvų gauti labai sunku. Tačiau čia pat jie nukirto, kad norinčių dar ekologiško sekso – vienetai.

Lietuvoje pasimylėti ekologiškai neįmanoma

Jaunas vaikinas Marius tikino Lietuvos vaistinėse ir elektroninėse parduotuvėse neradęs ekologiškos prezervatyvų alternatyvos.

„Perskaičiau užsienio portaluose, kad yra prezervatyvai iš ėriuko aklosios žarnos. Kai pasakiau apie tai savo draugei, ji man pasiūlė tokių paieškoti. Iš pradžių kreipiausi į vaistinę, bet ten pasakė, kad tokių nėra. Tada peržiūrėjau internetinius prezervatyvų katalogus, bet ir ten nieko nebuvo“, - teigė vaikinas, nusivylęs nesėkmingomis paieškomis.

Jis mano, kad tokie prezervatyvai greičiau suyra ir mažiau kenkia aplinkai. Kaip tik todėl jis ir panoro išmėginti tokį produktą, kuriuo, anot vilniečio, naudotis ragina ir tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos.

Tačiau po pirmosios nesėkmės vaikinas rankų nuleisti neketina. Jis turi draugų, gyvenančių Londone, ir prašys, kad jie šiame mieste paieškotų gamtai draugiškų prezervatyvų.

Poveikiu aplinkai susirūpinęs jaunuolis teigė ir dabar perkantis tokius prezervatyvus, kurie pagaminti ne iš latekso. Be to, jis visada pirkdamas šią apsaugos priemonę vaistinėje prašo tokio gaminio, kuris pagamintas iš gamtai draugiškų medžiagų. Tokių rasti pavyksta. Ir jų kaina, anot pašnekovo, nėra didesnė už įprastinių.

„Mes jau ir taip mylimės nekenkdami aplinkai, nes perkame prezervatyvus, kurie pagaminti iš medžiagų, kurios nekenkia aplinkai. Bet dabar nusprendėme pasimylėti super ekologiškai. Ir teko nusivilti – Lietuvoje tai neįmanoma“, - padarė išvadą Marius.

Gamtai draugiški prezervatyvai – kokie pliusai?

Prezervatyvais Vilniuje prekiaujančios įmonės vadovas Linas sutiko su Mariaus nuomone, kad Lietuvoje įsigyti aplinkai draugišką vieną populiariausių kontracepcijos priemonių - labai sunku. Jis atskleidė taip pat negalintis savo klientams pasiūlyti prezervatyvų iš ėriukų aklosios žarnos.

Be to, vyras pripažino nežinantis, kur Lietuvoje tokių galima gauti. O galiausiai, anot jo, nei vienas klientas tokių dar nėra prašęs. Tiesa, kartais pasitaiko žmonių, kurie pasiteirauja, ar yra prezervatyvų, pagamintų iš draugiškų aplinkai medžiagų. Tokių, pardavėjo žodžiais, yra.

Nors Mariaus ieškotų prezervatyvų Lietuvoje ir nėra, tačiau sargiais prekiaujantis Linas yra ieškojęs informacijos apie tokį gaminį ir žino, kad jų gamybai naudojama akloji Naujosios Zelandijos ėriukų žarna. Linas teigė, kad šis metodas yra labai senas. Pagrindinis jo pliusas – natūralus prezervatyvas gamtoje suyra žymiai greičiau, nei prezervatyvas, pagamintas iš dirbtinės medžiagos, pavyzdžiui, latekso.

Be to, jis linkęs manyti, kad vyrams prezervatyvas iš ėriuko tiesiosios žarnos yra patogesnis, kadangi jis yra minkštesnis, o taip pat kiek stipresnis. Tačiau toks produktas turi ir minusų – prezervatyvai iš ėriuko tiesiosios žarnos neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų.

Prezervatyvai transportuojami ekologiškiau

„Sargiai.lt“ vadovas Andrius Tamašauskas GRYNAS.lt taip pat teigė, kad nėra bendravęs nei su vienu klientu, kuris būtų paprašęs prezervatyvų, mažiau kenkiančių aplinkai, nors per metus jis parduoda daugiau nei 150 tūkst. tokių apsaugos priemonių. „Dar neteko susidurti su tuo, kad klientai domėtųsi sargiais, kurie mažiau kenkia aplinkai. Tačiau tikrai domimasi sargiais, kurie yra be latekso, konservantų ir parabenų“, - atskleidė pašnekovas.

Anot jo, prezervatyvų gamybos technologija nuolat modernėja ir ji iš esmės nukreipta į latekso, kuriam dalis žmonių yra alergiški, pakaitalo paieškas: „Iš savo patirties matome, kad sargių gamintojai nuolat atnaujina gamyklas ir diegia moderniausias technologijas. Žmonėms, alergiškiems lateksui, kuris gaminamas iš medžio kaučiuko, kuriami sargiai iš vis naujesnių medžiagų. Mes taip pat prekiaujame sargiais, pagamintais iš poliizopreno, poliuretano ir AT-10“, - pasakojo įmonės vadovas.

Kita vertus, jis pastebėjo tai, kad prezervatyvai į pardavimo vietas paskutiniu metu transportuojami daug ekologiškiau – atsisakoma didelių kartoninių dėžių. „Pastebime prezervatyvų transportavimui skirtų pakuočių pasikeitimus. Vis daugiau sargių gauname didesnėse, greitai suyrančio plastiko pakuotėse. Vis mažėja storo kartono pakuočių. Taip gamta rūpinamasi labiau, nes mažėja su transportavimu susijusi tarša ir išmetamo kartono kiekis.

A. Tamašausko teigimu, prezervatyvų, pagamintų iš latekso, kaina – maždaug litas. O tie, kurie pagaminti be latekso, kainuoja maždaug 2 – 5 litus.

GRYNAS.lt primena, kad vaistinių tinkas „Camelia“ neseniai sudarė populiariausių kontracepcijos priemonių penketuką. Pirmoje vietoje rikiuojasi hormoninės tabletės, antroje – prezervatyvai, trečioje – vaginalinės tabletės, žvakutės ir kremai, ketvirtoje – spiralės, penktoje – žiedai ir pleistrai.

Visgi GRYNAS.lt jau yra rašęs, kokį drastišką poveikį aplinkai turi iš moters organizmo pasišalinę hormonai - tai kontraceptinių tablečių, pleistrų ir žiedų šalutinis poveikis jau nebe žmogui, bet aplinkai. Todėl siekiant minimalaus poveikio gamtai, kurioje gyvename, matyt, ekologiškiausia priemone iš išvardytų išliktų prezervatyvai.

Tomas Janonis

Informacija iš:

Ar įmanoma Lietuvoje pasimylėti ekologiškai?

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Lietuvos mokslininkai kuria akustinio spektro ultragarso pagrindu kraujotaką gerinantį prietaisą, skirtą diabeto komplikacijų prevencijai apatinėse galūnėse
masks
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje (testuoja ir olimpiečius)
masks
Lietuvos mokslininkai sukūrė celiuliozės perdirbimo būdą, kuris pritaikomas nuo tekstilės iki medicinos priemonių gamybos