Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – grėsmingai aktuali problema

Būdus šiai problemai spręsti š. m. spalio 27 d. vykusios tarptautinės konferencijos „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą“ metu aptarė mokslininkai, medikai, veterinarijos gydytojai ir farmacijos specialistai, šakinių gyvulininkystės asociacijų atstovai. Konferenciją drauge su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) organizavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), 2016 m. paskelbusi kovos su bakterijų atsparumu antimikrobinėms medžiagoms metais.

Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėdamas konferencijoje, pabrėžė: „Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena iš didžiausių ir nuolat augančių grėsmių žmonijai. Deja, plačiajai visuomenei tai kol kas nežinoma, nesuprantama ir todėl neįvertinama problema, tačiau dėl jos kasmet Europoje miršta per 25 tūkstančius pacientų. Nesiimant efektyvių priemonių jau netolimoje ateityje pamirštomis laikytos infekcijos žmonijai gali smogti nauja jėga, o chirurginės operacijos gali tapti neišpasakytai pavojingomis.“

Pasak eurokomisaro, Europos Komisija (EK) kovą su antimikrobiniu atsparumu laiko vienu svarbiausių uždavinių. Konferencijos dalyviams pristatytas atnaujintas EK veiksmų planas, kuris nuo 2017 m. sutelks ES fondus ir priemones, skirtas skatinti moderniausius AMR tyrimus ir paremti nacionalinius kovos su AMR planus.

Tai, kad AMR yra sudėtinga ir kompleksinė problema, apimanti ne tik žmonių ir gyvūnų sveikatą, bet ir visą maisto grandinę, savo pranešimuose pabrėžė visi konferencijos pranešėjai. Akcentuota žmonių gydytojų ir veterinarijos gydytojų bendradarbiavimo svarba. Būtinybė propaguoti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą tiek žmonių, tiek ir veterinarinėje medicinoje, skatinti pažangius mikrobiologinius diagnostikos tyrimus šių medžiagų poreikiui nustatyti. Tuo pačiu pripažinta, kad nemažiau svarbus gyvulių augintojų asociacijų ir ūkininkų įsitraukimas, aktyvus mokslininkų dalyvavimas formuojant ir pagrindžiant kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmus.

Pripažinta, kad konkrečius veiksmus nustatanti ilgalaikė nacionalinė programa ar strategija yra viena veiksmingiausių priemonių skatinant tiek bendrą visuomenės suvokimą apie problemą, tiek efektyviai stabdant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimą. Kaip tik todėl, jau nuo 2016 m. pradžios VMVT parengė ir ėmėsi įgyvendinti ilgalaikį veiksmų planą, apimantį ne tik antimikrobinių medžiagų naudojimo kontrolę ir stebėseną, bet ir numatantį konkrečius veiksmus mažinant šių medžiagų naudojimą šakiniuose gyvulininkystės sektoriuose.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriaus pavaduotoja dr. Audronė Astrauskienė, Žemės ūkio rūmų atstovas Darius Remeika, VMVT l. e. p. direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Deividas Kliučinskas.                      

Konferencijoje pranešimus skaitė EK Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Dvišalių tarptautinių santykių skyriaus vadovas Koen Van Dyck, EFSA Biologinių pavojų ir teršalų skyriaus komandos vadovas Ernesto Liebana Criado, Europos veterinarijos gydytojų federacijos prezidentas Rafael Laguens, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris dr. Mindaugas Malakauskas ir kt.

Savo patirtį ir praktinius įgūdžius, kaip mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą auginant ūkinius gyvūnus (galvijus, kiaules, paukščius) pristatė asociacijų ir įmonių atstovai, privatūs veterinarijos gydytojai.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net