Birželio 7-oji – Pasaulinė maisto saugos diena
Kiekvienais metais birželio mėn. 7 d. minima Pasaulinė maisto saugos diena. Šių metų tema „Maisto sauga: pasiruoškite netikėtumams“ skiriama Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įsteigto tarptautinio maisto saugos institucijų tinklo INFOSAN 20-mečiui paminėti.
Maisto sauga – visuma maisto ir jo tvarkymo reikalavimų, kuriais užtikrinama, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei.
Maisto kodekso komisija padeda užtikrinti maisto saugą ir valdyti netikėtumus
Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą ir užtikrinti laisvą prekių judėjimą, MŽŪO ir PSO 1963 metais įsteigė Maisto kodekso komisiją (CAC), kurios pagrindinis tikslas – padėti CAC valstybėms narėms užtikrinti maisto saugą bei palengvinti skubių (netikėtų) situacijų, susijusių su maisto sauga, valdymą, rengiant tarptautinius standartus, normas, rekomendacijas, praktikos taisykles ir kt., taikomas maisto gamybos ir jo paskirstymo etapuose. CAC jau yra sukūrusi šimtus tarptautiniu mastu pripažintų standartų, Maisto kodekso rekomendacijų, praktikos kodeksų ir patvirtinusi tūkstančius leistinų maisto priedų, teršalų bei kitų cheminių medžiagų didžiausių leidžiamų maiste kiekių. Šie standartai ir normos yra rekomendacinio pobūdžio iki tol, kol CAC valstybė narė juos perkelia į savo šalies teisės aktus.
CAC veiklose dalyvauja 189 valstybės, kaip CAC narės, ir 235 įvairios organizacijos, kaip CAC stebėtojos. CAC veikla valstybėse vykdoma per CAC nacionalinius atstovus. Lietuvoje CAC nacionalinis atstovas yra Higienos institutas.
Dar 1995 m. CAC patvirtino Informacijos apie maisto saugą, esant skubioms situacijoms, keitimosi principus ir gaires, Dėl to atsirado iniciatyva pradėti kurti tarptautinę maisto saugos informacinę platformą, kurią koordinuoja INFOSAN. Šis tinklas teikia svarbiausią informaciją apie maisto saugą viso pasaulio institucijoms, dalyvaujančioms valdant netikėtumus, susijusius su maisto sauga. Greitas informacijos apie maisto saugą keitimasis tarp valstybių užtikrina ne tik efektyvų maisto saugos valdymą visose maisto ir pašarų tiekimo grandinėse, bet ir padeda užkirsti kelią ligoms, susijusioms su maisto sauga, išsaugomos žmonių gyvybės.
Skubaus įspėjimo apie pavojų sistema praneša apie nesaugų maistą
Pasaulyje didėjant prekybos maisto produktais mastui, didėja būtinybė valstybių kompetentingoms institucijoms keistis informacija apie netikėtas situacijas, susijusias su maisto sauga. Europos Sąjungoje įsteigta Skubaus įspėjimo apie pavojų sistema (RASFF) praneša apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, siekiant greitai nustatyti nesaugius maisto produktus ir nedelsiant pašalinti juos iš rinkos. Lietuvoje šią veiklą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri turimą informaciją apie rinkoje esančius nesaugius maisto produktus per RASFF nedelsdama perduoda Europos Komisijai, o ji – kitoms valstybėms narėms. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, gavusios per RASFF pranešimą apie galimai nesaugius maisto produktus, juos iš karto pašalina iš rinkos.
Europos Sąjungoje užkrečiamųjų ligų mažinimą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Lietuvoje šią veiklą vykdo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
Minint Pasaulinę maisto saugos dieną, svarbu dar kartą pabrėžti, kad pagrindinis maisto saugos principas – iki minimumo sumažinti nesaugaus maisto riziką ir užtikrinti, kad maistas jokiomis aplinkybėmis nekenktų sveikatai.
Informaciją parengė Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausiasis specialistas Albertas Barzda
Daugiau informacijos apie maisto saugą galima rasti:
Codex Alimentarius komisija (Keitimosi informacija apie maisto saugą principai ir gairės)
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net