Ekologinės žemdirbystės atstovas: Lietuvos žemės ūkyje tragiškai trūksta mėšlo

Sodo vaismedžius, gėlynus ir daržo gėrybes galima tręšti cheminėmis trąšomis arba kliautis liaudies išmintimi ir per ilgus metus sukaupta daržovių bei vaisių auginimo patirtimi. Puikiausia trąša, anot specialistų, gali tapti visos gerai paruoštos atliekos: medžio pelenai, pjuvenos, šiaudai, kompostuota vejos žolė, netgi kavos tirščiai ar kiaušinių lukštai, sveikų augalų lapai ir jų kompostas, kitos organinės kilmės medžiagos arba durpės ir gyvulių mėšlas. Tiesa, būtina žinoti, ką kuo tręšti yra tinkamiausia – kitaip norimo rezultato negausite.

Nepataria tręšti kiaulių mėšlu

Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius GRYNAS.lt sutiko papasakoti, kokių natūralių trąšų iš gamtos galime pasigaminti patys, o ne bėgti pirkti į prekybos centrus. Kaip vieną iš pagrindinių organinių trąšų jis išskyrė gyvulių mėšlą, tačiau akcentavo, kad jis tinkamas ne visur ir ne bet kokio gyvulio.

„Skirtingų gyvulių mėšle yra skirtingi kiekiai kalio, fosforo, azoto ir kitų vertingų mikroelementų. Mokslininkai teigia, kad mėšlas yra geras antiseptikas, jis skatina šaknų vystymąsi. Vienas iš vertingiausių yra galvijų mėšlas, ypač vertingas paruoštas sluoksniuojant su durpe. Svarbu žinoti, kad ne visiems augalams jis tinka šviežias, daržas dažniau tręšiamas iš rudens ar pavasarį priklausomai nuo dirvožemio savybių ir mėšlo mineralizacijos laipsnio -  į 1 kvadratinį metrą įterpiant 3-4 kilogramus mėšlo“, - dėstė D. Klimavičius.

Jis pateikia keletą pavyzdžių – arklių mėšlas labiau tinkamas šiltnamių lysvių įrengimui, mažiausiai tręšimui sode tinkamas kiaulių mėšlas, paukščių mėšle yra labai didelis azoto ir fosforo kiekis - jame taip pat gali būti didelis kiekis piktžolių sėklų.

„Prieš tręšimą 1 kilogramas sauso mėšlo užpilamas 20 litrų vandens, išmaišoma ir laistoma. Tręšiant sausu smulkintu paukščių mėšlu būtina greitai įterpti į dirvą jo normą: 200-300 gramų į 1 kvadratinį metrą. Avių, ožkų, kiaulių mėšlas yra kompostuojamas ir tuomet naudojamas tręšimui“, - pasakojo Kauno kolegijos dėstytojas.

Pelenai tinkami tik pavasarį

Mūsų proseneliai nuo seno dirvai tręšti naudojo medžių pelenus. Kaip paaiškina D. Klimavičius, jie vertingi, nes juose nėra augalams nepalankaus chloro. „Daugiausiai fosforo junginių turi pušies, kalio - liepos, kalcio - ąžuolo pelenai. Be to, medžio pelenuose gausu mikroelementų, jie tinkami rūgščioms dirvoms kalkinti. Į 1 kvadratinį metrą reikia įterpti 50-60 gramų pelenų - jų poveikis augalams bus juntamas 3-4 metus.

Sausi pelenai išbarstyti ant augalų apsaugo nuo kopūstinio baltuko ir kitų kenkėjų žalos. Verta atminti, kad mažai vertės turi akmens anglių ir durpių pelenai. Atminkite, kad pelenais dirvą tręšti verta tik pavasarį, nes juos išbėrus rudenį lietus išplauna vertingas maisto medžiagas“, - pataria sodininkystės lektorius.

Kaip ruošti tinkamą kompostą?

Ko gero, viena dažniausiai naudojamų natūralių trąšų – kompostas. Deja, bet toli gražu ne kiekvienas daržininkas, ypač pradedantysis, moka jį tinkamai paruošti. D.Klimavičius vardija kelis svarbius patarimus, be kurių neapsieisite.

„Sodybose kompostas ruošiamas naudojant įvairias atliekas: lapai, žolės, durpės, maisto atliekos, šiaudai ir t.t. Kompostui ruošti geriausia parinkti nuošalesnę vietą ir šiaurinę, mažiau saulės šilumos veikiamą sklypo pusę. Kompostuojamos medžiagos turi kontaktuoti su dirva, todėl netinka betono ar kita danga. Kompostuojant atliekas jos sluoksniuojamos su durpe, šakelėmis ar šiaudais, kompostavimui tinka ir velėna ar žemė iš šiltnamio“, - sako specialistas.

Lektoriaus teigimu, prieš atliekų kompostavimą būtina įkalti keletą vertikalių kuolų, kuriuos reikėtų išimti užpildžius komposto talpą. Ertmės tarp lentų reikalingos orui laisvai cirkuliuoti, tuomet kompostas bus nerūgštus ir vertingas.

„Nepamirškite, kad sukrovus kompostą jo viršų būtina užpilti žeme. Praėjus mėnesiui po kompostavimo pabaigos jį reikia perkasti. Tręšimui naudojamas 2-3 metų kompostas, prieš naudojimą patikrinkite jo rūgštumą, turi būti apie pH 6,5, turėti gerą kvapą, būti birus. Ar gerai paruošas kompostas galite įsitikinti pasėję nasturtų sėklas – augalai augs sveiki ir gražūs“, - pataria D. Klimavičius.

Kiaušinių lukštai – vyšnioms, kavos tirščiai – kambariniams augalams

Tarp kitų natūralių, aplinkai draugiškų trąšų specialistai išskiria medžių pjuvenas, kiaušinių lukštus ir net kavos tirščius. Kauno kolegijoje sodininkystę dėstantis D. Klimavičius pataria: jeigu norite pagerinti dirvos stuktūrą – naudokite medžių pjuvenas, tačiau nepamirškite, kad jos rūgština dirvožemį, todėl būtina jas sumaišyti su kalkinėmis medžiagomis.

„Ant 1 kvadratinio metro reikia išberti 2-3 kibirus pjuvenų. 1 kibire įmaišykite 100-150 gramų kalkinių medžiagų. Vertingiausios yra lapuočių medžių pjuvenos. Dirvoje pjuvenos mineralizuojasi per 2-3 metus“, - aiškina lektorius. Jeigu norite trąšomis „pamaitinti“ vyšnias ar trešnes – rinkitės kiaušinių lukštus. Tačiau šiuos taip pat būtina tinkamai paruošti. Anot D. Klimavičiaus, kiaušinių lukštai yra natūralus kalcio šaltinis, taigi dirvožemiui suteikia purumo ir mažina rūgštingumą.

„Geriausiai tinka nevirtų kiaušinių lukštai, mat jie turi daugiau kalcio. Lukštus reikėtų smulkiai sumalti (kavamale), nes sutrinti ir paberti po medžiu nesuirs net po kelerių metų. Lukštų miltelius tolygiai paskleiskite ant dirvožemio paviršiaus ir sukaskite“, - pataria specialistas.

Kambariniams augalams tinkamiausia natūrali trąša – kavos tirščiai. Kava šiek tiek parūgština dirvožemį ir padaro jį puresnį. „Kavos ar arbatos likučiuose randamos labai reikalingos augalams maisto medžiagos. Kadangi tiek daug kavos tirščių nesurenkame, jų pakaks kambariniams augalams. 1 augalui užtenka 1 didelio šaukšto tirščių, kuriuos reikia įterpti į 2-3 centimetrų gylį substrate“, - pataria Kauno kolegijos Sodininkystės dėstytojas.

Pasigenda mokslinių tyrimų

Savo ruožtu Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis GRYNAS.lt teigė, kad nors išvardytos natūralios trąšos iš tiesų yra veiksmingos ir naudotinos smulkiuose ūkiuose, didesniems ekologiškas trąšas tenka ir pirkti. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad ne viskas, kas auksu žiba, iš tiesų yra auksas.

„Naudojame granuliuotą mėšlą, biohumuso granules – turime begalę preparatų, kurie atsivežami iš bet kur ir bet kaip, kai kurie iš jų yra sertifikuoti ne tik Lietuvos „Ekoagros“, bet ir pagal europinius standartus – užtenka, kad viena šalis narė būtų davusi leidimą naudoti ir jomis galima prekiauti kitose šalyse. Vieno dalyko, ko pasigendame, tai kad įmonės mums siūlo beleką ir belekiek, o Lietuvoje (ekologiškų trąšų, - red. past.) mokslinių tyrimų visiškai nėra padaryta. Nėra rekomendacijų, kaip auginti, pagal ką, kaip paskaičiuoti (kiekį, - red. past.). Susiduriame su tuo, kad kartais sudedame daugiau pinigų į trąšas, negu jos duoda naudos“, - dėstė S. Daniulis. Anot jo, dėl susidariusios situacijos, ūkininkams tenka patiems eksperimentuoti ir išsiaiškinti, kurios ekologiškos trąšos veiksmingos, o kurios - ne.

Kaimuose gyvenantys ūkininkai nuolat atakuojami prekybos agentų, siūlančių nežinia iš ko pagamintų „ekologiškų“ trąšų. Kaip pastebi S. Daniulis, ne visi turi pakankamai žinių, įvertinti, siūlomos produkcijos efektyvumą.

„Žmonės moka pinigus, pila, purškia ir negauna tokio derliaus, koks žadėtas (pavyzdžiui, preparatų aprašymuose skelbiama, kad 1 litras preparato 1 hektaro derlių gali padidinti net iki 50 proc.). Įmonės lobsta veždamos „švęstą vandenėlį“. Kitą kartą gal pigiau kunigą išsikviesti, negu naudoti tokius preparatus. Šitoje vietoje turėtų būti mokslininkų tyrimai. Ne ūkininkų reikalas eiti ir skaičiuoti varpas ar daryti dirvožemio tyrimus, mokslas galėtų bandyminiuose plotuose išbandyti (įvairias ekologines trąšas, naujus preparatus – red. past.)“, - siūlė S. Daniulis.
 
Chemizuotuose ūkiuose chemijos kasmet reikia vis daugiau

Ekologinių ūkių savininkai pastebi, kad gana neblogos yra kalio trąšos, azoto trąšas stengiamasi užsiauginti savame ūkyje. „Kalio mes negalime pasigaminti, todėl esame priversti pirkti, su fosforu irgi didelė problema – negalime nusipirkti, ieškome, iš kur būtų galima atsivežti ir pasidaryti. Azoto trąšas esame priversti užsiauginti patys – per dobilus, lubinus, pupas, ankštines kultūras“,- pasakoja S. Daniulis ir pateikia kelis pavyzdžius. Pavyzdžiui, dobilai vasarą įsėjami į žieminius javus – rudenį nuimamas kviečių ar kvietrugių derlius, o dobilai paliekami. Kitais metais – vasaros metu auginami tik dobilai su piktžolėmis. Rudenį jie apariami – tokiu būdu ateinantiems metams ar dvejiems yra paruošiamas geras dirvožemis.

Ekologinę ūkininkystę propaguojančių ūkininkų teigimu, iš dirvožemio negali nuolat vien tik imti – turi kažką ir duoti. Reikia viską daryti subalansuotai, taikyti augalų sėjomainą, pasakoja S. Daniulis. Anot jo, ekologiniame ūkyje nuo piktžolių ginamasi tik akėčiomis, o ūkiuose, kuriuose naudojamos cheminės trąšos, dirva yra patręšiama, pasėjami augalai ir iš karto nupurškiami nuo piktžolių.

„Norint išauginti tą patį derlių chemizuotame ūkyje, kas metus reikia nuo 5 iki 8 proc. didinti trąšų kiekį. Taip niokojamas dirvožemis. Ekologiniame ūkyje atstatomas augalinis balansas, mes negauname maksimalaus derliaus, gauname vidutinį, bet išlaikome normalią dirvožemio struktūrą“, - teigė ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Lietuvoje – tragiškai trūksta mėšlo

Gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis GRYNAS.lt teigė matantis dvi problemas, kodėl Lietuvoje yra įsigalėjusios cheminės, o ne natūralios trąšos. Viena, chemines trąšas parduoti yra suinteresuotos jas gaminančios įmonės. Joms tai yra tiesioginis pelnas, kurio atsisakius – žlugtų visas verslas. Antra, Lietuvoje ūkiai vis labiau specializuojasi ir dėl to stipriai ima trūkti mėšlo – vienos natūraliausių trąšų.

„Visame žemės ūkyje tragiškai trūksta mėšlo. Taip yra ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Tai dėl to, kad ūkiai yra specializuoti. Jeigu auginamos daržo kultūros ar javai, neauginama gyvulių. Jeigu auginami gyvuliai – neauginama daugiau nieko. Vadinasi, pas vieną kaupiasi dideli kiekiai mėšlo, o kitam jo trūksta. Jį pirkti ir pervežinėti yra brangu, nes mėšlas sunkus. Esu skaitęs, kad Rusijoje yra rimtos mėšlo granuliavimo technologijos, bet tokiu būdu apdorojamas mėšlas praranda daug savo gerųjų savybių“, - aiškino S. Jasionis.

Anot jo, visas žemės ūkio produktyvumas priklauso nuo saulės energijos, sukaupiamos augaluose. Arba ta energija grįžta atgal į dirvą, kartu su pūvančiomis augalų dalimis, arba augalai sušeriami gyvuliams. S. Jasionis dėsto, kad yra paskaičiuota, jog gyvulys įsisavina tik trečdalį tokios energijos, o du trečdaliai per mėšlą grįžta ant dirvos. Tie du trečdaliai paprastai yra supūdomi, sunaikinami, išgarinami – taigi, energija prarandama. „Žemės ūkio dirvos degraduoja – į jas nesugrįžta energija“, - konstatuoja pašnekovas.

Jis sako iš savo giminių pasakojimų prisimenantis pasakymą, kad karvės mėšlas yra ne mažesnis turtas, negu pienas. „Sakydavo, be šūdo - nebūna grūdo. Tai reiškia, kad mėšlas būtinai turi grįžti atgal į žemę. Tuomet žemės ūkis buvo protingas. O dabar kasmet ūkininkams reikia įdėti į žemę vis daugiau energijos, kad gautume tą patį derlių. Saulės energija mėšle yra ignoruojama. Reiškia dedama naftos - trąšų, pesticidų energiją, kuri vis brangsta, nes jos mažėja. Vieninintelis kelias, kurį įsivaizduoju – ūkių natūrinimas, mišrinimas, kad viename ūkyje būtų pilnas komplektas gyvūnų ir augalų. Kad būtų galima sukurti uždarą ciklą – gyvūnus maitinti augalais, o mėšlą grąžinti dirvai“, - savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Tačiau, jo teigimu, minimų problemų niekas spręsti neskuba, nes trąšos yra pigesnė alternatyva nei mėšlo transportavimas: „Trąšos yra gaminamos iš gamtinių dujų, jeigu kils dujų kaina, (o ji kils, nes naftos ištekliai mažėja) tada gal ūkininkai bus priversti atsigręžti į šitą dalyką. Dabar, aišku, ir visa žemės ūkio politika, ir švietimas nemoko tokių dalykų. O kodėl nemoko? Nes korporacijoms tai yra naudinga, jos gamina trąšas, kurias reikia parduoti“, - GRYNAS.lt kalbėjo gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas.

Rūta Levickaitė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net