vaistai.lt

2023 m. liepos 5–7 d. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro kartu su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa Vengrijos vyriausybės kvietimu Budapešte surengtoje 7-ojoje aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 40 valstybių narių ir daugiau nei 30 ministrų, liepos 6 dieną buvo pasirašyta Budapešto deklaracija.

Konferencijoje akcentuota, kad, nepaisant per pastaruosius 30 metų pasiektos pažangos, vis dar daugiau nei 1,4 mln. mirčių per metus įvyksta dėl aplinkos rizikos veiksnių sveikatai, ypač dėl oro taršos. COVID-19 pandemija kartu su vykstančia triguba aplinkos krize – klimato kaita, užterštumu, dirvožemio degradacija ir bioįvairovės nykimu – atskleidė sisteminių trūkumų, susijusių su zoonozinių ligų prevencija, atpažinimu ir aplinkos priežasčių šalinimu, gilumą ir mastą, dėl to būtina iš naujo apsvarstyti sveikatos ir aplinkos valdymą, politiką ir veiksmus. Reikia imtis integruotų, tarpdalykinių ir tarpsektorinių veikimo būdų ir veiksmų šiose srityse, kuriant partnerystes, kurios niekam neleistų likti nuošalyje. Tuo tikslu pasirašytoje Budapešto deklaracijoje raginama imtis skubių ambicingų veiksmų sprendžiant sveikatos problemas, susijusias su triguba aplinkos krize.

Pasirašydamos Budapešto deklaraciją valstybės įsipareigojo dėti daugiau pastangų kuriant atsparią, sveiką, teisingą ir tvarią visuomenę, atsižvelgdamos ir į COVID-19 pandemijos patirtį. Bus didinamos pastangos siekiant užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms, joms pasiruošti, atpažinti ir reaguoti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti sveikatos sistemos atsparumą, gebėjimą reaguoti į netikėtas ekstremalias sąlygas ir jas atlaikyti. Be to, bus dedama daugiau pastangų kovoti su ligas sukeliančiais aplinkos veiksniais.

Neatskiriama Budapešto deklaracijos dalis yra veiksmų žemėlapis – 2023–2030 metų sveikesnių žmonių, klestinčios planetos ir tvarios ateities siekimo planas („Roadmap fo healthier people, a thriving planet and a sustainable future 2023–2030“). Tai veiksmų planas, skirtas padėti valstybėms narėms įgyvendinti Budapešto deklaracijos įsipareigojimus ir paspartinti perėjimą prie tvarios visuomenės, siekiant išvengti ir sumažinti pasekmes sveikatai, kurių kyla dėl trigubos aplinkos krizės. Taip pat šiame dokumente siūloma veiksmų dėl aplinkos ir sveikatos sričių valdymo stiprinimo, pasinaudojimo žmogiškaisiais ištekliais, finansavimo ir žinių plėtros. Deklaracijoje įsipareigojimai skirstomi į 3 teminius blokus:

A. Veiksmai, skirti įveikti svarbiausiems sveikatos iššūkiams, susijusiems su klimato kaita, užterštumu ir bioįvairovės nykimu;

B. Būtinųjų paslaugų ir saugios aplinkos sveikai ir atspariai bendruomenei suteikimas (vanduo, sanitarija ir higiena, atliekos ir užterštos vietovės, transportas ir judumas, aplinkos planavimas);

C. Valdymo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, žmogiškųjų išteklių ir žinių sveikatos ir aplinkos klausimais stiprinimas.

Deklaracija taip pat suteikia galimybę valstybėms narėms pradėti partnerystę pagal Europos aplinkos ir sveikatos procesą (angl. European Environment and Health Process, EHP). Tai valstybių bendradarbiavimas, siekiant pagreitinti deklaracijos įgyvendinimą. Vykdydamos partnerystes valstybės ir kitos suinteresuotosios šalys gali suvienyti jėgas ir bendradarbiauti konkrečiose srityse vykdydamos bendrus projektus, mokymus, teikdamos techninę pagalbą ir pan. Šiuo metu vyksta 4 partnerystės:

* EHP partnerystė žmogaus biomonitoringo srityje;

* EHP partnerystė sveiko ir aktyvaus judumo srityje;

* EHP partnerystė dėl jaunimo įtraukimo į aplinkos ir sveikatos proceso veiklas;

* EHP partnerystė dėl sveikatos sistemos veiksmų klimato kaitos klausimais.

Lietuva yra prisijungusi kaip partnerė prie Vokietijos kuruojamos EHP partnerystės žmogaus biomonitoringo srityje.

Daugiau informacijos:

* 7-oji aplinkos ir sveikatos ministrų konferencija

* Budapešto deklaracija

* PSO sveikatos ir klimato kaitos darbo grupės pranešimas