Ne kartą teko rašyti apie įvairaus plauko pseudomokslininkus ir jų skleidžiamas melagienas. Panagrinėkime dar vieną vadovėlinį pseudomokslo pavyzdį – „vibrotaktilinius“ pleistrus, kurie neva gali padėti nuo visų, tiek fizinių, tiek psichologinių, mūsų kūno problemų. Tiesa, tai, kad jie neturi jokio medicininio poveikio, sužinai tik tada, kai jau esi už juos sumokėjęs.
Įsigijus tris pakuotes pleistrų, kurie, kaip teigiama, padeda mažinti skausmą, stresą ir didina lankstumą, kartu buvo pristatyta informacinė knygelė bei keli papildomi pleistrai dovanų, tariamai stiprinantys imunitetą. Kiekvienoje pleistrų pakuotėje yra 28 pleistrai ir informacinis lapelis.
Pleistrai turi raštą, primenantį žmogaus piršto atspaudą, tačiau jis yra ant išorinės pleistro pusės. Vidinė pusė, kuri yra klijuojama prie odos – beveik lygi. Paties pleistro kokybė nėra itin gera – vos tik oda šiek tiek suprakaituoja, jis lengvai atsiklijuoja.
Teigiama, kad pleistrai užregistruoti pagal Europos medicinos priemonių direktyvą, o jų registracijos numeris – UDI-DI: PP 13406TSPFRD77. Registracijos numerio klasifikatorius (UDI-DI) rodo, kad produktas priskiriamas medicininei įrangai, o PP dalis nurodo, jog tai medicininės apsaugos priemonė – t. y. tas pats, kaip įprastas pleistras ar tvarstis, dedamas ant sužeidimo. Tačiau teksto rengimo metu registracijos kodų patikros sistema tokio kodo neatpažino.
Informacinėje knygelėje pateikiama daug reklaminės, bet tuo pačiu ir klaidinančios, be faktinio pagrindimo, informacijos. Pavyzdžiui: „Pleistrai atstato viso kūno ląsteles, oda tampa sveika ir švytinti“ – savaime aišku, kad tai yra neįmanoma; „Pleistrai natūraliai, be kofeino, saldumynų <…> pakelia energijos lygį ir darbingumą“ – šis teiginys gali būti teisingas tik dėl placebo efekto.
Pseudomokslo pradžiamokslis
Pseudomokslinius teiginius ir produktus nesunku identifikuoti pagal kelis pagrindinius jų bruožus:
Neaiškių, perdėtų ar nepatikrintų teiginių vartojimas. Pavyzdžiui, citata iš pleistrų internetinės svetainės: „Vibrotaktinė technologija pleistruose, stimuliuoja žmogaus organizmą kryptingai, be jokių cheminių medžiagų“ arba „Vibrotaktilinė technologija, imituodama prisilietimo pojūčius, panašius į Brailio raštą, atkuria pažeistus neuroreceptorius <…>“. Šie teiginiai neturi jokio mokslinio pagrindo.
Išskirtinumo pabrėžimas. Pateikiami teiginiai, kad koks nors metodas ar sprendimas yra unikalus. Pavyzdžiui, informacinėje pleistrų knygelėje teigiama: „15 metų, Harwardo universitete, buvo atliekami klinikiniai tyrimai ir bandymai.“ Šis teiginys savaime yra teisingas, tačiau jokiu būdu nesusijęs su „magiškais“ pleistrais ir yra tiesioginė manipuliacija, pateikiant jį pleistrų kontekste.
Klaidinančios kalbos vartojimas. Vartojami tam tikri terminai, „legitimizuojantys“ produktą. Teigiama, kad pleistrai paremti vibrotaktiline technologija. Tai išgalvotas, moksliškai skambantis terminas. Šios „technologijos“ idėja yra tokia, kad ant pleistro esantis raštas gali pagerinti atitinkamų žmogaus kūno sistemų darbą ar bendrą savijautą.
Nieko verti „moksliniai“ tyrimai
Pleistrų internetinėje parduotuvėje galima rasti skiltį „Paremta mokslu, kliniškai įrodyta“ su nuorodomis į septynias publikacijas. Tačiau paaiškėja, kad jos nėra nei mokslinės, nei susijusios su klinikiniais tyrimais.
Vienas iš autorių penkiuose straipsniuose yra Peter Hurwitz. Greita paieška internete leidžia jį susieti su šių pleistrų kūrėjais. Tuose pačiuose straipsniuose nurodyta, kad kompanija, kurios prezidentas yra tas pats P. Hurwitz, apmokėjo tyrimus. Tai vienareikšmiškai rodo, kad tyrimai nėra nepriklausomi ir buvo atlikti tik tam, jog sukurtų tikrumo įspūdį.
Šeštasis straipsnis daro išvadą, kad žmogaus smegenys reaguoja į ant odos uždėtą objektą – tai trivialus teiginys, kuris niekaip neįrodo „magiškų“ pleistrų veikimo efektyvumo.
Įdomiausias yra septintasis tyrimas. Jame teigiama, kad užsidėjus kojines su „magišku“ raštu, sportininko galia, šokant į viršų, padidėja neįtikėtinais 18 proc.
Visose publikacijose naudojami nekorektiški tyrimų metodai arba labai liberali duomenų interpretacija. Net pirmo kurso KTU fizikai galėtų atlikti kokybiškesnius tyrimus.
Svarbu ir tai, kad žurnalai, kuriuose publikuotos šios studijos, nėra reitinguojami jokiose Lietuvoje (ir tuo pačiu Europoje) pripažįstamose duomenų bazėse. Tai reiškia, kad Europoje jos nėra laikomos mokslinėmis studijos.
Klaidinanti reklama
Viskas, kas išvardinta aukščiau, puikiai dera su pseudomokslo apibrėžimu. Tačiau blogiausia yra kas kita – ant pačių pleistrų pakuočių ir informaciniuose lapeliuose be užuolankų konstatuojama: „Šis medicininis prietaisas yra skirtas vienkartiniam naudojimui ir nėra pritaikytas diagnozuoti, gydyti ar išgydyti jokių ligų“ arba „Poveikis dar nėra moksliškai įrodytas, bet yra pagrįstas vartotojų atsiliepimais ir patirtimi.“
Tuo tarpu internetinėje pleistrų parduotuvėje šios informacijos nėra – priešingai, ten teigiama, kad šie pleistrai yra puikūs. Ar žinant tokią informaciją kas nors norėtų sumokėti 70 eurų už 28 lipdukus su pirštų atspaudo raštu?
Geriau tuos pinigus išleisti kokiai nors pramogai su artimaisiais ar tiesiog kasdieniam puodeliui skanios kavos – savijauta tikrai pagerės kur kas labiau.
Pleistrų, informacinių lapelių ir knygelės nuotraukas galima rasti čia: https://cloud.ktu.edu/index.php/s/fddRomXaDT2zo8k
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Fizikos katedros docentas dr. ir studijų programų vadovas Benas Gabrielis Urbonavičius
