cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif

Mūsų šalies požeminio mineralinio vandens ištekliai – didžiulė gamtos dovana. Šiuo metu šalies Žemės gelmių registre užregistruotos 37 tokio vandens vandenvietės. Bendra šių detaliai išžvalgytų žemės gelmių išteklių vertė, Statistikos departamento duomenimis, siekia apie 2,9 mlrd. eurų.

Pernai, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje buvo išgauta per 131 tūkst. m³ požeminio mineralinio vandens. Daugiau kaip trečdalis šio vandens panaudojama balneologijos reikmėms.

Sveikatingumo procedūroms naudojamo mineralinio vandens 2014 m. išgauta 11 proc. daugiau negu 2013-aisiais. Šiam tikslui jis išgaunamas 7 vandenvietėse ir tiekiamas sanatorijoms, gydykloms, sveikatingumo ir poilsio kompleksams.

Daugiausia išgaunamo požeminio mineralinio vandens pernai sunaudojo Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centras „Aqua” – apie 13 tūkst. m³.

Daugiau kaip du trečdaliai (65 proc.) šalyje išgaunamo požeminio mineralinio vandens – natūralus mineralinis vanduo. Dabar parduotuvėse galima nusipirkti 12 pavadinimų šio vandens. Pernai daugiausia išgauta „Vytauto“ – daugiau kaip 22 tūkst. m³. Tai sudaro apie ketvirtadalį viso pernai šalyje išgauto natūralaus mineralinio vandens. Antroje vietoje – „Neptūnas”, trečioje – „Tichė“.

„Vytautas“ ir „Birutė“ išgaunami Birštone, „Akvilė“ – Viečiūnuose (Druskininkų sav.), „Hermis“, „Fuldataler“, „Rasa High“, „Rasa Light Minerals“ ir „Rasa Medium“ – Druskininkuose, „Neptūnas“ – Palkabalio kaime (Varėnos r.), „Rytas“ – Kabiškių kaime (Vilniaus r.), „Tichė“ –Telšiuose, „Vaiva“ – Rokiškyje.

 

Informacija iš:

Gamtos dovana, kuria naudojamės vis dažniau

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Lietuvos mokslininkai kuria akustinio spektro ultragarso pagrindu kraujotaką gerinantį prietaisą, skirtą diabeto komplikacijų prevencijai apatinėse galūnėse
masks
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje (testuoja ir olimpiečius)
masks
Lietuvos mokslininkai sukūrė celiuliozės perdirbimo būdą, kuris pritaikomas nuo tekstilės iki medicinos priemonių gamybos