Gydytoja žaliavalgių festivalyje: lietuviai yra savo mitybos aukos
Sekmadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje visą dieną šumuliuoja žalios mitybos, sveikos gyvensenos ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo festivalis „Žalias FEST“. Nors lankytojų nėra daug, tačiau sėklų daiginimo subtylybėmis arba augalais, kuriais galima pakeisti pieną ir mėsą aktyviai domisi ne tik šeimos su mažais vaikais, tačiau ir Vilniaus senjorai. Vienas tokių, GRYNAS.lt pakalbintas ponas Stanislovas tikino, jog čia atėjo, nes „nori prasitęsti gyvenimą“ ir prašė, kad vietos, kur parduodamos ekologiškos sėklos, būtų skelbiamos viešai, per radiją.
Festivalyje taip pat koncertavo žaliavalgišką gyvenimo būdą išbandę atlikėjai Bjellle bei Edgaras Lubys („Amberlife“), gydytojai, žalavalgystę praktikuojantys žmonės skaitė paskaitas, vakare skambės gongų koncertas.
Viena iš neįprastų pramogų: ligų ir auros diagnostika skambinant ant pečių, nugaros ir sėdmenų uždėtais vario indais. Tuo metu vaikai, nekantraudami ant popieriaus perkelti rezultatą, tapė ant vandens – vyko Ebru tapybos dirbtuvės.
Vieną vertingiausių produktų pasaulyje spintelėje turi kiekvienas
Festivalyje prekeiviai vilniečiams siūlė įvairių žalumynų, sėklų daiginimo ir kokteilių plakimo techniką, gintarinių papuošalų, natūralią kosmetiką ir iš viso pasaulio atgabentus ekologiškus džiovintus vaisius bei riešutus. Aikštės kampe įsikūrė kavinė „Raw 42“, kurioje kiekvienas norintis galėjo čia pat išbandyti žaliavalgišką meniu: žaliąjį kokteilį, cukinijų makaronus, daržovių sušius ar nekeptų saldumynų.
Paskaitų ciklą pradėjo pati kavinės „Raw 42“ įkūrėja ir garsi žaliavalgė Gražina Gum. Tuomet apie tai, kaip reikėtų daiginti sėklas, kalbėjo maisto technologė Ona Jurkšienė.
Moteris teigė ilgus metus dirbusi įvairiuose restoranuose, tačiau galiausiai supratusi, jog „duodu žmonėms valgyti ne tai, ką reikia“. Pradėjusi praktikuoti žaliavalgystę moteris daugelį savo mitybai paįvairinti reikalingų sėklų užsiaugina daugiabučio 8-ame aukšte, balkone.
„Sudrėkintos sėklos pradeda dygti, tuo metu jos turi daugiausia energijos ir yra lengviausiai virškinamos. Kartais tereikia sėklas pamirkyti per naktį. Tik vadinamasis „snapukas“ išlindo, ir mes jau galime valgyti. Nereikia, kad daigas būtų ilgesnis nei 3-4 milimetrai”, - aiškino O. Jurkšienė.
Iš visų sėklų moteris itin gyrė grikius. Jos teigimu, grikiai – vieni iš 10-ies vertingiausių produktų žemėje. Valgydami grikius gausime ir kalcio, ir mineralų.
„Kaip tuos grikius auginti? Štai, vakar priešpiet pradėjau daiginti grikius ir šiandien jau juos galime valgyti. Grikius reikia įdėti į indą su drungnu vandeniu, ne kad jie plaukiotų, tačiau kad vanduo vos vos juos apsemtų. Tada palaikome 20 minučių. Po tiek laiko mes juos praplauname per sietelį. Pasirodys gleivės – jų nebijokime. Jei pasirodė gleivės, vadinasi, pabudo fermentai.
Nuplauname gleives, gerai nuvarviname ir dedame į stiklainiuką. Jis turėtų būti paverstas į priekį, taip, kad vandens perteklius išbėgtų. Porą kart per dieną grikius būtinai praplauname“, - patarė žaliavalgystę praktikuojanti maisto technologė.
Palaikius gerą parą grikius jau reikėtų valgyti. Vėliau jų daigai jau gali būti per dideli. Augimą sustabdo tik 0° C temperatūra, jei turite tokį skyrių šaldytuve.
Klaida, kurią daro daugelis pradedančiųjų žaliavalgių ir vegetarų
O. Jurkšienė patarė iš tokių grikių pasidaryti tradicinius kotletus – įdėti šiek tiek prieskonių ir rankomis suformuoti nedideles „bandeles“. Tik šiukštu nekepti ir nevirti – tokiu būdu nužudomos visos kruopose esančiose vertingosios medžiagos.
Sulaukusi klausytojų komentarų, kad pirkti kruopas gali būti brangu, moteris atsakė, kad tikrai nebus brangiau, nei vėliau pirkti vaistus nuo įvairių negalavimų.
Ji taip pat įspėjo nevartoti per daug aliejaus. Tiesą sakant, geriau jo apskritai nevartoti. Tokią klaidą neretai daro pradedantieji žaliavalgiai ir vegetarai: mėgindami kuo nors pakeisti prarastas kalorijas, jie griebiasi riešutų, salotas gausiai laisto aliejumi ir tokiu būdu gauna per didelį jo kiekį.
Lygiai taip pat O. Jurkšienė atskleidė, kaip galima daiginti saulėgrąžų sėklas. Nesūdytas ir nekeptas jas reikėtų užmerkti parai, praėjus šiam laikui vandenį nupilti. Tuomet palaikyti, kol atsiras mažos šaknelės.
„Tada paimu paprastą padėklą, paimu dirvožemį, geriausia būtų humusinga žemė, bet be gyvulių mėšlo. Jį paskleidžiu ant padėklo ir sudrėkinu. Tada paskledižiu tas sėklas. Ir kelis padėklus sudedu vieną ant kito, ir prislėgiu. Prislėgiu kokiais 25 kilogramais svorio. Prislėgimas reikalingas tam, kad augalas turėtų daugiau energijos, kad šaknelė įlįstų giliau į žemę ir kad sėklą išsimautų iš savo luotelio“, - pasakojo moteris. Ji iliustravo daigų jėgą pasakojimu apie tai, kaip augančios sėklos nuvertė seną siuvimo mašiną, kuria buvo paslėgtos.
Augančius daigus reikia retsykiais palieti.
Pabaigusi savo pasakojimą O. Jurkšienė klausytojus vaišino daigintais ridikėliais, garstyčiomis, avinžirniais, lęšiais, knyvos sėklomis.
Lietuviai užaugę ant „bulvių ir kiaulių“
Festivalyje trumpą paskaitą skaičiusi Natūralaus gydymo centro gydytoja-homeopatė Aiva Vaivarienė priminė, jog maistas turėtų būti kaip vaistas.
„Mityba yra vienas paprasčiausiai keičiamų dalykų. Kiek Lietuvoje man tenka susidurti su ligoniais, dažniausiai mes esame savo mitybos aukos. Juk tradicinė lietuvių „dieta“ - tai bulvė ir kiaulė. Na dar – miltai ir pienas. Keičiasi tik patiekalų pavadinimai. Klausiu savo pacientų: kodėl jūs taip nuobodžiai valgote? O jie paprieštarauja – ne nuobodžiai! Ryte – varškėčiai, pietums – blynai, vakarienei – makaronai. Bet juk sudėtis – ta pati, tik pavadinimai keičiasi. Todėl labai smagu, kad egzistuoja tokie festivaliai, mokantys mus paįvairinti savo mitybą. Dažniausiai lietuviams egzistuojančios daržovės: agurkai ir pomidorai ištisus metus. Na, dar morka sriuboje“, - kalbėjo gydytoja-homeopatė.
Žaliavalgiai dažnai sulaukia klausimų apie kenksmingą daržovėse esančių nitratų poveikį. Tačiau gydytoja akcentavo, jog žalumynuose esančių vitaminų, antioksidantų ir mineralų žmogui teikiama nauda tikrai viršija neigiamą nitratų poveikį.
A. Vaivarienė akcentavo, kad nėra ko labai mėgautis pieno produktais. Nors prekybininkai mėgsta pieno pakelius numarginti užrašais „kalcio šaltinis“, gydytojos-homeopatės teigimu, kalcio iš pieno žmogaus organizmas nepasisavina. Daug naudingiau iš žaliavalgių pasimokyti gaminti sezamo sėklų pieną, kuriame yra daug daugiau įvairiausių maistingų medžiagų, o ir kalcio organizmas iš šio pieno gauna pakankamai.
„Pieno karta“ kenčia nuo osteoporozės ir trapių kaulų
„Jeigu turite pažįstamų žmonių virš 70-ies metų – visi turi tą pačią problemą. Jų kaulai trapūs, lūžta, prasideda osteoporozė. Kodėl? Nes tai yra ta karta, kuri gyveno praktiškai ant pieno. Jie pieno gėrė labai daug ir dar užsikąsdavo bulve“, - teigė pranešėja.
Taip pat paskutinių tyrimų duomenimis, gausus pieno vartojimas didina nevaisingumo riziką. Todėl gydytoja rekomendavo aguonpienį prisiminti ne tik per Kalėdas, išmėginti kanapių, sezamų pieną.
Įvairių paskaitų atidžiai klausęs bei daug daigintų sėklų rūšių paragavęs garbaus amžiaus festivalio dalyvis Stanislovas, užkalbintas GRYNAS.lt žurnalistės teigė, jog su tokia mityba „darbo daug, o naudos mažai“.
Kita vertus, vyras teigė į festivalį ėjęs tikslingai, nes domisi tokiu mitybos būdu.
„Reikia švarių kruopų tų rast. Nežinau, kur sveikų tų kruopų galima nusipirkt. Pavyzdžiui, sveikos duonos Vilniuje nėra. Iš ūkininkų pirkti? O ar jis man gali užtikrinti, kad parduoda švarią duoną arba švarius grūdus? Ūkininkais netikiu. Jeigu valstybė nesirūpina švara žemės ūkyje, parduotuvėse – tai nepatikima, - dėstė garbaus amžiaus festivalio lankytojas. - Dabar bandysiu daiginti, nusipirksiu tų kruopų parduotuvėje. O ar sveikas tas grūdas? Jeigu jis supurkštas, su chemija, tai ar duos man tas daiginimas naudos?“
Vis tik vyras teigė, jog žalių daržovių ir daigintų sėklų naudą pripažįsta net mokslas, todėl ir jis į festivalį atkeliavo nes „nori prasitęsti gyvenimą“. Dabar Stanislovas pamažu pats laukuose renka įvairias žoleles ir kaupia žinias.
Pensininkas: žinoma, kad už sveiką maistą reikia primokėti
„Vilniuje turi būti ekologinė parduotuvė, kurioje visi valgomieji produktai būtų. Ir apie tą parduotuvę turi būti paskelbta per radiją ir spaudoj“, - pareiškė Stanislovas. Paklaustas, ar tokioje parduotuvėje pirktų įvairias kruopas net dvigubai brangiau, pensininkas atsakė teigiamai.
„Žinoma, už sveiką maistą reikia primokėt. Manau, kad reikia primokėt, nes tai liečia sveikatą“, - dėstė vyras.
Aikštės viduryje žaliavalgiškų pietų prisėdę dvi mamos su mažyliais teigė dažnai išbandančios žaliavalgiškus produktus. Tačiau šiandien festivalyje pasigedo dalyvių ir lankytojų gausos.
„Galvojom, kad bus daugiau žmonių ir daugiau dalyvių. Gal juos išbaidė oras? Pavalgėme „Raw 42”, kur visada valgome. Nesam žaliavalgiai, mano vyras – mėsėdis, bet ir jam toks maistas patiko. Kadangi atvykome su vaikais, nesiklausome paskaitų. Tiesiog atkeliavome pasibūti, sutikti bendraminčių. Bet gal dar paklausysim kurio nors pranešėjo“, - įspūdžiais dalinosi jauna mama Jurgita.
„Man itin patiko žmogus, darantis auros fotografijas ir dar žmogus, kuris su žalvariniais indais atlieka organizmo balansą. Jie dirba kartu, šis dalykas labai įdomus. Faktiškai, tokiu būdu galima nustatyti ligas. Manau, kad toks dalykas žmonėms yra labai teigiamas. Ir mačiau, kad labai didelis žmonių susidomėjimas. Ateityje... manau, kad kiekvienoje poliklinikoje ir ligoninėje turėtų tokie dalykai būti. Nes ne vienas profesorius yra pripažinęs, kad vien tik fizinio kūno diagnostika yra labai mažytė dalelė. Ir dar labai smagus dalykas vaikams yra piešimas ant vandens. Pažiūrėkite, kokie piešiniai! Jie buvo tokie susikaupę!“, - kalbėjo „RAW Fest“ dalyvė Neringa.
Inga Labutytė
Image: FreeDigitalPhotos.net