vaistai.lt

Lietuvoje vandens taupymo sprendimai domina dar retą. Šios srities specialistai žino priežastį – mūsų krašte vandens kainos dar nėra tokios didelės, kad dėl kiekvieno išlieto litro vandens vertėtų sukti galvą. Kitokia situacija yra Vakarų šalyse, kuriose sutaupyti bandoma įdiegiant išmanius sprendimus vonios kambaryje ir duše, pradedant nuo taupesnių maišytuvų ir baigiant pakartoniniu vandens panaudojimu klozete.

Europos Sąjunga taip pat turi idėjų – nustatomi maksimalaus ir minimalaus vandens pralaidumo per maišytuvus standartai o nuo 2016-ųjų reikalaujama užtikrinti, kad maišytuvuose pratekantis vanduo neturėtų sąlyčio su metalu.

Per mažas vandens srautas laikomas švaistymu

Bendrovės, kuri siūlo santechnikos ir šildymo sprendimus, „Jaukurai“ santechnikos produktų grupės vadovas Tadas Sargautis patvirtina, kad vakariečiai santechnikos srityje taupesni nei lietuviai: „Vandens taupymo mada ateina iš Vakarų, nes ten vanduo brangesnis. Santechnikos gamintojai Vakaruose daugiausiai taupo praustuvo zonoje vonioje, o virtuvėje, jeigu jums reikia, greitai prisipilti puodą vandens, o vandens maišytuvas bus labai taupus, jus gali iš kantrybės išvesti“.

Anot jo, virtuvėje vakariečiai dažniau nei lietuvaičiai naudoja indaploves, ten būtent šis įrenginys sprendžia vandens taupymo klausimą. Dušo, vonios zonoje paprastai montuojami maišytuvai, turintys aeratorius. „Jie pamaišo vandenį su oru – vanduo tampa baltesnis, sudaro srovės įspūdį, - aiškina pašnekovas. - Formuojama vandens srovė, kad ji nesitaškytų, bėgtų taisyklingai ir tik ten, kur reikia. Vandens taupymas, prisotinant deguonimi, yra papildomos funkcijos“.

Virtuvėje, anot jo, paprastai montuojami maišytuvai, kurie per minutę gali išleisti nuo 9 iki 15 litrų vandens, vonios maišytuvams vandens pralaidumo apribojimai netaikomi, nes jų pagrindinė funkcija – pripilti vandens į vonią : „Jeigu tu jį apribosi, nustatysi vandens kiekį, kurį jis turi išpilti, pilant vandenį į vonią, tai darysi ilgiau ir automatiškai daugiau energijos prarasi, nes vanduo pilamas vėsta“, - paaiškina T. Sargautis. Dušo vandens pralaidumui jau yra taikomi apribojimai, vandens pralaidumas gali svyruoti nuo 5 l/ min. iki 6-7l/ min.

„Viskas ėjo link vandens pralaidumo mažinimo, bet dabar svarstomi nauji standartai ir dėl minimumo reikalavimų, nes yra nustatytos vertės, kada vandens kiekis tampa toks minimalus, kad nebeduoda jokios naudos – nei praustis patogu, nei kažką kitą gali padaryti, išeina toks kaip ir švaistymas“, - sakė T. Sargautis.

Pagal naujai svarstomus standartus yra rekomenduojama, kad maksimalus vandens pralaidumas nepriklausomai nuo sistemos slėgio sudarytų – 8 l/min (virtuvės maišytuvams), 7 l/min (praustuvo maišytuvams) 9 l/min (dušo galvai). Atinkamai numatomi ir minimalūs vandens pralaidumai nepriklausomai nuo sistemos slėgio: virtuvės maišytuvams – 2 l/min, praustuvo maišytuvams – 2 l/min, dušo galvai – 4.5l/min.

Jei kubas vandens kainuotų 7 eurus, gal ir priverstų taupyti

Santechnikos įrenginių specialistas atskleidžia, kad lietuviai maišytuvus renkasi pagal du kriterijus – pirma, lemia kaina, antra – dizainas. O tų, kurie galvoja apie ekonominį efektą ir kiek sutaupys, yra gal tik vienas procentas.

„Mes neturime vandens trūkumo. Pavyzdžiui, aš pats gyvenu Panevėžyje, man šalto vandens kubas kainuoja apie septynis litus. Jeigu būtų septyni eurai, manau, pradėčiau apie tai galvoti... Pavyzdžiui, Vokietijoje vandens kubas 5-6 eurai, Švedijoje – 8-10 eurų, tada žmonės ieško sprendimų, kaip mažinti – arba kaip pakartotinai panaudoti vandenį. Yra sistemų, kai jūs duše maudotės, vanduo surenkamas į talpą, vėliau kartu su visais muilais ir šarmais naudojamas, pavyzdžiui, klozeto vandeniui nupylinėti“, - pasakojo T. Sargautis.

Jis tikina, kad tokia galimybė yra ir Lietuvoje, tačiau lietuviams vandens kaina nedidelė, todėl jiems reikia pateikti argumentus, kada jiems tokių sistemų įsigyjimas atsipirks, kada duos ekonominę naudą.

Per kiek laiko atsiperka maišytuvas?

Vakarų šalyse naudojami naujos sistemos maišytuvai, priklausomai nuo jų kainos, keturių asmenų šeimai atsiperka nuo maždaug 1-erių iki 3-ejų metų. Tiesa, T. Sargautis pamini, kad tos pačios technologijos maišytuvų, priklausomai nuo jų dizaino, kaina gali skirtis iki trijų kartų.

„Tačiau tokie paskaičiavimai yra Vakaruose, prie jų vandens kainų. Lietuvoje tai būtų kokių 20-30 metų“, - apie kainų skirtumus kalba pašnekovas ir priduria, kad nors yra maišytuvų, kurie gali tarnauti iki 25 metų, standartiškai jų tarnavimo laikas siekia apie 10-12 metų.

Technologijos išlieka, skiriasi tik standartai

Santechnikos prekių žinovas maišytuvų technologijų pokyčius lygina su vidaus degimo varikliu: „Pats principas išlieka toks pats – tobulėja tik standartai. Pavyzdžiui, berods nuo 2016-ųjų įsigalios griežtesnis standartas, kad maišytuve vanduo negali liestis su metalu. Yra liejami vidiniai korpusai iš plastiko arba perdaromi metalo lydiniai, tačiau pats vandens maišymo principas išlieka nepakitęs jau kokius 50-60 metų. Daugiau vyksta žaidimai su dizainu ir keičiami vandens apribojimai“, - teigė „Jaukurai“ atstovas.

Anot jo, apribojimas dėl vandens sąlyčio su metalu bus pritaikytas dėl to, kad vandens pratekėjimo maišytuve metu išplaunamas cinkas, švinas ir kiti metalai. Šie metalai su vandeniu ir druskomis, sudaro junginius, kurie gali būti kenksmingi žmogui.

„Žymesni santechnikos Europoje gamintojai – vokiečiai, švedai visada pirmieji pasiūlo naujus sprendimus. Jie jau dabar gamina maišytuvus, kurie atitinka 2016-ųjų standartą. Jeigu tie maišytuvai atvažiuoja į Lietuvą, irgi yra bešviniai“, - patikino T. Sargautis.

Pastebi taupymo tendenciją

Savo ruožtu „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius Vytautas Kisielis GRYNAS.lt teigė, kad vandens suvartojimas gyvenamuose namuose per paskutinius dešimt metų yra gerokai sumažėjęs, skaičiuojama, kad kai kuriuose miestuose net iki trijų kartų. Pašnekovas tai sieja su trimis pagrindinėmis priežastimis. Vandens apskaitos butuose atsiradimu, pramonės persitvarkymu įdiegiant naujas technologijas ir naudojant vis mažesnius vandens kiekius ir trečia – išaugusia vandens kaina.

„Jei prieš 15 metų vandens kaina buvo visiškai mažytė, dabar, palyginus, didelė ir žmonės taupo. Vilniuje vandens suvartojimas yra sumažėjęs nuo 380 tūkst. kub. m per parą iki 100-105 tūkst. kub. m per parą. Lygiai tas pats yra ir kituose miestuose“, - sakė V. Kisielis.

Jeigu į nuotekų tinklus patenka papildomi teršalai (pavyzdžiui, butuose, kur naudojami maisto smulkintuvai), jiems nutekėti skiriamas vis mažesnis vandens kiekis. Taigi didėja ir užsikimšimo tikimybė.

Pašnekovas sutinka, kad vandenį taupyti gali padėti ir maišytuvai, tačiau, jo svarstymu, ženklesnį kiekį padeda sutaupyti naujoviški klozeto bakeliai: „Tais laikais, kai buvo didelis vandens suvartojimas, klozeto bakeliai buvo tarybinės gamybos, neekonomiški ir sunkiai veikiantys – dažnai vandenį praleisdavo, ištisą parą varvėdavo. O dabar stato ekonomiškus – su pusės ar dar mažesniu vandens nuleidimu, todėl ir taupymas vyksta. Be abejo, kad įvairūs prietaisai padeda“, - sutiko V. Kisielis.

Jis svarsto, kad žmonės taupydami vandenį, ne tiek galvoja apie centus ir litus, kiek vanduo kainuoja, kiek apie bendrą ekonomiją: „Žmonės įsivaizduoja, kad kiekvienas sutaupymas prisideda prie jo ekonominio pragyvenimo šaltinio - jeigu žmogus mažiau naudoja vandens, tą patį stengiasi daryti ir su šiluma, karštu vandeniu“, - sakė „Vilniaus vandenys“ gamybos direktorius.

Atsiliekame nuo Europos vidurkio

Lietuvos didmiesčiuose vienas gyventojas per parą vidutiniškai sunaudoja apie 80 litrų vandens. Jungtinių Tautų organizacijos duomenis, žmogui per parą turėtų užtekti nuo 20 iki 50 litrų vandens.
Skaičiuojama, kad vidutinis Barselonos gyventojas per parą vidutiniškai buityje sunaudoja apie 162 litrus vandens, paryžietis - 110 litrų per parą.

Sunku įsivaizduoti, bet skelbiama, kad vienas Pekino (Kinija) gyventojas per parą buityje vidutiniškai sunaudoja net 666 litrus vandens.