vaistai.lt

Gegužės 28 d. daugiau nei 100 sveikatos priežiūros specialistų iš visos Lietuvos Vilniuje susirinko aptarti hospitalinių infekcijų valdymo aktualijų. Renginį inicijavo Higienos institutas, pakvietęs dalyvius susipažinti su naujausiais duomenimis, tarptautine, mūsų šalies patirtimi ir įgyvendinamais pokyčiais infekcijų prevencijos srityje.

Renginį pradėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė, pabrėždama, jog ši tema neišsemiama ir neprarandanti aktualumo – jau 21 metus sukviečianti specialistus iš visos Lietuvos. „Ypač po pandemijos tapo aišku, kad infekcijų prevencija nėra pavienis darbas. Šiandien džiaugiuosi matydama, kaip ligoninės ne tik įgyvendina pokyčius, bet ir drąsiai dalijasi pamokomis ir nori tobulėti“, – teigė R. Valintėlienė.

„Hospitalinės infekcijos niekur nedingsta, kaip ir jų problematika – ji vis aktualėja ir tampa didesniu prioritetu. Sveikatos saugos klausimas – į kurį įeina antimikrobinio atsparumo, infekcijų ir įvairių hospitalinių incidentų valdymas – buvo aktualizuoti ir paskutinėje Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje Ženevoje, tad šiandienos susitikimas labai reikalingas siekiant tolesnio bendradarbiavimo“, – susirinkusiuosius sveikino Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Susitikimo metu išsamiai pristatytos tarptautinės ir mūsų šalies patirtys infekcijų prevencijos ir valdymo srityje, Lietuvos epidemiologinės stebėsenos rezultatai ir svarbiausi teisės aktų pokyčiai.

Renginyje pranešimus skaitė ekspertai iš Lietuvos, Suomijos, Vokietijos ir PSO. Ana Paula Coutinho Rehse (PSO Europos regioninis biuras) supažindino su pagrindiniais infekcijų prevencijos ir kontrolės komponentais, jų taikymu. Jaana-Marija Lehtinen iš Suomijos pasidalijo patirtimi, valdant Karbapenemazes gaminančių enterobakterijų (angl. Carbapenemase-producing Enterobacterales (CPE)) protrūkį Suomijoje, o dr. Sonja Hansen pristatė hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros praktiką ir taikomas inovacijas Vokietijoje.

Vietiniai lektoriai aptarė Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 pakeitimus, hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros 2024 m. rezultatus, Clostridioides difficile infekcijos reikšmę hospitalinių infekcijų kontekste, projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ rezultatus, iššūkius ir pasiekimus, integruojant infekcijų prevencijos ir valdymo modelį į sveikatos priežiūros įstaigos kasdienę veiklą.

Ypatingo dėmesio sulaukė PSO atstovės A. P. Coutinho Rehse išsakytas vertinimas, jog projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ metu į lietuvių kalbą išversti informaciniai leidiniai – atmintinės, grindžiamos infekcijų prevencijos ir kontrolės strategijomis, minimalūs infekcijų prevencijos reikalavimai – yra itin svarbus įrankis, skirtas stiprinti infekcijų kontrolės veiklą gydymo įstaigose.

LSMU Kauno ligoninės atstovė pasidalijo patirtimi, įgyvendinant infekcijų prevencijos ir valdymo bandomąjį modelį – sėkmingi sprendimai ir įžvalgos ne tik atspindi kryptingą pažangą, bet ir tapo įkvėpimu kitoms gydymo įstaigoms, siekiančioms stiprinti infekcijų kontrolės praktikas.

Minėtame projekte dalyvaujančios įstaigos ir toliau dalysis sukaupta patirtimi. Be to, bus dalijamasi ir bandomojo modelio metu sukurtais produktais, kurie padės sklandžiau integruoti modelio principus į stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų kasdienę veiklą.

Konferenciją užbaigė diskusija „Infekcijų prevencija ir valdymas – iššūkiai ir reikalingi pokyčiai“, kurioje patirtimi dalijosi infekcijų kontrolės atstovės iš Santaros klinikų, Klaipėdos universiteto, Respublikinės Klaipėdos ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių. Jos pateikė gerosios praktikos pavyzdžių iš kasdienybės ir išsakė svarbias įžvalgas dėl infekcijų valdymo plėtros Lietuvoje.

Dėkojame visiems dalyviams ir pranešėjams už aktyvų dalyvavimą, prasmingas diskusijas ir bendradarbiavimą, siekiant saugesnės pacientų priežiūros.

Informacija iš: