vaistai.lt

Surengtoje konferencijoje „Atsakingas vartojimas: investicija į asmens, visuomenės, valstybės ir planetos gerovę“ pateikta nemažai pasiūlymų, kaip galima gyventi ekologiškai. Tačiau kai kurios idėjos daliai žmonių mažų mažiausiai gali pasirodyti nepriimtinos.

Viešosios įstaigos „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“ atstovė, ekologė Inga Ringailė nagrinėjo, kaip kiekvienas iš mūsų ir kiekvienas namų ūkis galėtų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Dėl žmogaus veiklos per pastarąjį dešimtmetį vidutinė metinė pasaulio temperatūra pakilo 0,85 laipsnio. Tarp didžiausių pasaulio teršėjų yra tokios šalys ir valstybių sąjungos kaip Kinija, JAV, Europos Sąjunga ir Indija.

Poveikis aplinkai didėja dėl didėjančio vartojimo. Lyderės pagal vartojimą pasaulyje yra Jungtinės Valstijos, tačiau Europos Sąjunga irgi nedaug atsilieka, o Lietuva yra jos dalis. Lietuvoje nuo 1990 iki 2003 metų vartojimas išaugo beveik trečdaliu.

Kiekvienas gali mažinti taršą

I. Ringailaitės teigimu, kiekvienas žmogus daro įtaką aplinkai. Yra keletas sričių, kur kiekvienas asmeniškai, keisdamas savo įpročius ir elgseną, gali mažinti savo CO2 pėdsaką. Tai yra maistas, daiktai, paslaugos, kelionės, energijos vartojimas.

„Kiekvienas gali sumažinti savo namų ūkio aplinkos taršą, pavyzdžiui, taupant energiją. Lietuvoje kalbėti apie elektros bei šilumos energijos taupymą yra ir paprasta, ir sudėtinga. Mūsų ekonominė situacija privertė visus gana smarkiai taupyti ir mes nemažai esame padarę šioje srityje. Lietuvos žmonės yra išsiugdę gerus įpročius: nereikia žmonėms kalbėti apie tai, kad išjungtų šviesą, kai jos nenaudoja, ar užsidarytų langus, kai yra šalta. Tačiau kalbant apie elektros energijos suvartojimą, dar galima naudoti efektyvesnius prietaisus, keisti infrastruktūrą, renovuoti pastatus“, - kalbėjo I. Ringailė.

Svarbus dalykas, kalbant apie atliekas, yra jų rūšiavimas ir tai turėtų daryti kiekvienas žmogus. Vis dėlto, anot moters, Lietuvoje vyrauja nekokios tendencijos. Nors ir buvo planuojama, kad iki 2015 metų apie 10 ar 15 procentų visų nerūšiuotų atliekų keliaus į sąvartynus, situacija yra priešinga. Į sąvartynus keliauja 80 procentų nerūšiuotų atliekų. Taip yra dėl blogų žmonių įpročių.

I. Ringailė teigė, kad daug dalykų priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, asmeninės kelionės taip pat kenkia klimatui.

„Dar venas dalykas, kurį kiekvienas iš mūsų gali pakeisti – asmeninės kelionės. Žinoma, kad aplinką labai teršia kelionės automobiliu. Galbūt galima būtų atsisakyti nereikalingų kelionių arba kur įmanoma, keliauti pėsčiomis. Svarbu pasirinkti atsakingą keliavimo būdą: naudotis viešuoju transportu, traukiniais. Be to, pasauliniu mastu pats nedraugiškiausiai aplinkai keliavimo būdas yra laikomas keliavimas lėktuvu.“, - kalbėjo moteris.

Išmetamo maisto skaičiai tragiški

Vartodami maistą taip pat teršiame aplinką. Ir dar vienas svarbus dalykas yra maisto išmetimas, kuris pastaruoju metu tapo įprastu dalyku. Tyrimai rodo, kad per aštuonis metus Lietuvoje perkamo maisto kiekis išaugo per pusę arba net daugiau negu per pusę. Ar tai reiškia, kad žmonės pradėjo daugiau valgyti? Tikriausiai taip nėra. Galima manyti, kad tiesiog labai smarkiai auga išmetamo maisto kiekis. Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje namų ūkiai išmeta apie 40 procentų maisto.

„Kita mūsų asmeninės įtakos sfera yra maistas. Kalbant apie maistą, yra labai svarbu, kaip maisto produktai buvo auginti, taip pat svarbu pervežimas, maisto saugojimas ir gaminimas.Kartais sakoma, kad jeigu norite saugoti klimatą, tapkite veganais. Tai nėra iš piršto laužta, mėsa yra klimatui nedraugiškiausias maisto produktas, jos CO2 pėdsakas yra kelis kartus didesnis, nei augalinės kilmės maisto produktų. Tai susiję su gyvulių auginimu ir pašarų ruošimu. Tam, kad sumažintume poveikį aplinkai turėtume gaminti namie, taupyti energiją, maitintis ekologiškais produktais, pirkti išmintingai ir neišlaidauti, stengtis patiems užsiauginti maisto ir, žinoma, rūšiuoti atliekas“, - sakė pranešėja.

Skatina keistis daiktais

I. Ringailės teigimu, daiktai, kuriuos perkame ir vartojame, daro įtaką klimato kaitai. Pasaulyje atsiranda mada naudoti jau naudotus daiktus, tačiau į Lietuvą ji dar neatėjo.

„Didelį pėdsaką aplinkai palieka daiktai, kuriuos mes perkame. Iš tiesų kartais teisingiausias patarimas yra, kad žmonės turėtų mažiau daiktų. Taip pat naudotų daiktus antrą kartą bei naudotus daiktus. Pavyzdžiui, pasaulyje dėvėtų rūbų parduotuvės tampa savotiška mada, žmonės keičiasi rūbais, pas mus žmonės naudojasi šia paslauga labiau dėl to, kad gyvenimas privertė ir jie neišgali kitaip, taip pat svarbu nenaudoti vienkartinių daiktų, pirkti daiktus iš perdirbtų medžiagų, kreipti dėmesį į ekologinį ženklinimą“, - kalbėjo I. Ringailė.

Nors atrodytų, kad tai nesusiję, įtakos klimato kaitai turi ir įvairios paslaugos, kurias kiekvienas iš mūsų užsisako: „Paslaugų įvertinimas taip pat gali sumažinti asmeninį gamtos teršimą. Kiek paslaugos veikia klimatą, priklauso nuo paslaugos tiekėjo, dėl to turėtume pirkti paslaugas iš atsakingų tiekėjų. Aišku, nereikia visų paslaugų atsisakyti. Pavyzdžiui, jeigu skalbiame rūbus skalbykloje, o ne namie, galbūt atsakingas paslaugos tiekėjas atliks paslaugą ekologiškiau nei mes savo namuose.“