vaistai.lt

Tarptautine organizacija „Europos miestai prieš narkotikus“ (ECAD), kartu su šios iniciatyvos pirmtake Islandija, dar 2006 metais pradėjo vykdyti dešimties metų tarptautinį projektą „Europos jaunimas – narkomanijos prevencijos programa“, prie kurios prisijungė ir Klaipėda. Lapkričio 17 d. uostamiestyje lankėsi Reikjaviko universiteto, Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro direktorius Jon Sigfusson. Tądien vykusio seminaro metu jis pristatė ECAD inicijuojamų tyrimų naudą, supažindino su rezultatais, kurie buvo pasiekti jo šalyje nuo 1998 m. Tame pačiame seminare buvo pristatytas ir naujas projektas ,,Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio diegimas Klaipėdos mieste“.

ECAD iniciatyvos tikslas – palengvinti prevencinių strategijų kūrimą Europoje, paremtų mokslu nustatytais socialiniais veiksniais, darančiais įtaką paauglio gyvenimui. Uostamiestyje jau keturis kartus (2006, 2008, 2012, 2014 m.) buvo atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo tik 15-16 metų amžiaus paaugliai – tiriamaisiais tapo visi Klaipėdos miesto 10 klases lankantys mokiniai. 2006 metais tyrime dalyvavo daugiausiai dešimtokų – 2242, o pernai jų apklausta perpus mažiau – tik 1172 mokiniai. Pirmąkart apklausiant uostamiesčio moksleivius daugiau nei pusė jų buvo mergaitės, tačiau visus kitus kartus berniukų skaičius buvo didesnis.

Rūkančių mažėja

Žvelgiant į kelių metų tyrimų rezultatus džiugina tai, jog reguliariai rūkančių dešimtokų skaičius Klaipėdoje mažėja. Pirmuosius du kartus atliekant tyrimą nustatytas gana aukštas rūkančių paauglių skaičius, kuris viršijo net 40 proc. ir nors vėlesnių tyrimų metu jų skaičius gerokai sumažėjo, tačiau rodikliai vis vien dešimtadaliu viršijo kitų projekte dalyvaujančių Europos šalių vidurkį.

Nustatyta, kad dažniausiai pirmą kartą rūkyti pabando paaugliai, kuriems yra 11 metų arba jaunesni – panaši padėtis yra ir visoje Europoje. Apkritai, tiek mūsų šalyje, tiek kituose projekto miestuose jaunuoliai reguliariai rūkyti dažniausiai pradeda būdami 15 metų ar kiek vyresnio amžiaus.

Džiugina tai, jog per pastaruosius metus mažėja kramtomo ir uostomo tabako bei vandens pypkių vartojimas. Liginant su 2012 m. tyrimo duomenimis, pernai kramtomojo tabako vartojimas buvo mažesnis 5 proc., kai tuo tarpu kituose Europos miestuose jo buvo suvartojama daugiau. Uostomo tabako vartojimas per tą patį laikotarpį uostamiestyje sumažėjo 3,5 proc. ir vandens pypkės taip pat išbandomos vis rečiau - bent kartą gyvenime jas bandžiusių, lyginant su 2012 m. duomenimis, pernai buvo mažiau 7,3 proc.

Paragauti alkoholio dažniau ryžtasi merginos

Paauglių skaičius, kurie bent kartą gyvenime vartojo alkoholį, mažėja. 2006 m. nustatyta, kad jį bandė net 96,2 proc. Džiugina tai, kad lyginant su pirmaisiais duomenimis jų sumažėjo daugiau nei 10 proc. Negana to, lyginant su kitų Europos miestų paskutinių metų rodikliais, Lietuva, dėl sumažėjusio alkoholio vartojimo, bendrą Europos šalių vidurkį lenkė tik 5 proc. (tuo tarpu 2012 m. vartojusių alkoholį vidurkis viršytas net 12,2 proc.).

Įdomu tai, kad merginos dažniau nei vaikinai bent kartą gyvenime išbando alkoholį: 2014 metais užfiksuota net 90,2 proc. merginų ir 85,6 proc. vaikinų, kurie bandė alkoholinių gėrimų. Džiugina ir tai, kad bent kartą gyvenime buvusių girtų 15–16 metų amžiaus jaunuolių skaičius metams bėgant nuosekliai mažėja: 2006 m. tokių buvo 68,2 proc., 2008 m. – 65,9 proc., 2012 m. – 57,9 proc., o 2014 m. tyrimo duomenimis - 52,8 proc. Nustatyta, kad dažniausiai paaugliai alkoholį vartoja kitų namuose.

Populiariausia narkotinė medžiaga - kanapės

Išanalizavus tyrimų duomenis aiškėja, kad narkotinių medžiagų uostamiesčio paaugliai vartoja vis mažiau. Pastebima, jog dažnai naudojamos kanapės: 2006 m. jų bent kartą gyvenime naudojo 30 proc. Tačiau pernai kanapes išbandė tik kas dešimtas uostamiesčio jaunuolis – iš visų apklaustųjų jie sudarė 19,8 proc. Nepaisant to, Klaipėdoje vartojančių kanapes daugiau nei kituose projekte dalyvaujančiuose miestuose. Jaunimas dažniausiai jas pirmą kartą išbando būdami 15 metų ar vyresni.

Dar 2006 m. Klaipėdoje naudojusių amfetamino skaičius buvo ganėtinai didelis – 11,2 proc., kai tuo tarpu Europos vidurkis buvo – 4,25 proc. , nuo 2008 m. šių medžiagų vartojimas mažėjo (2006 iki 2012 m. amfetamino vartojimas sumažėjo 9,2 proc.) .

Ekstazi vartojimas, kaip ir amfetamino, 2006 metais buvo populiaresnis, lyginant su kitų metų rodikliais Ir nors atliekant tyrimus ekstazi vartojimas Klaipėdoje nuolat lenkdavo kitus miestus, tačiau 2014 m. vartojusių šia narkotinę priemonę Klaipėdoje buvo mažiau (2006-2014 m. ekstazi vartojimas sumažėjo 3,3 proc.).

Būtinas tėvų dėmesys ir užimtumas

Nepaslaptis, kad didelę įtaką atsirasti žalingiems įpročiams daro vaiko aplinka. Specialistai pastebėjo, jog kuo dažnesnė vaiko reguliari fizinė veikla tuo mažesnė tikimybė, kad jis vartos alkoholį bei tabaką, tačiau pernai daugiau nei pusė vaikų savarankiškai nesportavo.

Tyrimo metu pastebėta, kad jaunuoliams vis labiau trūksta atvirų pokalbių su tėvais, be to, tėvai ir vaikai vis rečiau laiką leidžia kartu. 2006 m. savaitgaliais drauge dažnai arba visada būdavo pusė apklaustųjų, o 2014 m. laiką kartu leisdavo vos 26 proc. Tokia pat situacija pastebima ir kituose miestuose. Atlikus apklausą pastebėta, jog tėvai vis mažiau pažįsta savo vaikų draugus, didelė dalis nežino, kur jie būna vakarais.

Alkoholį vartojo arba rūkė dažniau tie mokiniai, kurie blogai jautėsi mokykloje, nematė prasmės mokytis, nesutardavo su mokytojais. Apstebima, jog padaugėjo visada mokykloje besijaučiančių prastai: kartais mokykloje blogai jaučiasi 18 proc. dešimtokų (2012 m. – 15 proc.), o visada prastai mokykloje besijaučiančių sudarė 12 proc. (2012 metais 10 proc).

Nustatyta, kad kuo sunkiau vaikas gauna šilumą bei užuojautą iš tėvų, tuo didesnė tikimybė, kad jis kasdien rūkys bei vartos alkoholį.