Kodėl augalai gydo žmones?
Žemės vystymosi istorija – ilgas augmenijos ir gyvūnijos virsmo kelias. Apibendrinant milijonus metų trukusį procesą, galima būtų daryti išvadą, kodėl augalai įgijo neįtikėtinų savybių. Priešingai negu žmonės, gyvūnai, vabzdžiai bei mikroorganizmai, pavojaus akivaizdoje augalai negalėjo niekur pabėgti ir apsisaugoti. Būdami fiksuoti, t.y. įsitvirtinę žemėje šaknimis, jie turėjo arba išnykti arba adaptuotis, t.y. prisitaikyti prie esamos aplinkos. Pavojai augalų tykojo visur: kirmėlės ir parazitai iš dirvožemio, vabzdžiai, gyvūnai ir paukščiai iš oro. Taip pat augalus veikė temperatūrų kaita įvairiais metų laikais, netikėtai užklupę šalčiai, užsitęsusios sausros ar pernelyg didelė drėgmė. Kalbant literatūrine kalba, negandos ir pavojai privertė augalus grūdintis, gintis ir saugotis. Suakmenėjusios keletą milijonų metų menančios augalų, kaip antai pataisų, paparčių, asiūklių, iškasenos tik patvirtina, kad jie išsilaikė praktiškai nepakitę iki mūsų dienų. O augalų savybėmis – grūdintis, gintis ir saugotis – išmoko naudotis ir žmogus.
Imuninės sistemos koordinacijai vartojami vaistiniai augalai gali būti įvardijami kaip imunostimuliatoriai, imunomoduliatoriai ir antiseptikai. Jie veikia kaip nespecifinės imunitetą formuojančios natūralios farmacinės medžiagos.
Mūsų protėviai ilgus šimtmečius gydėsi nuo įvairių negalavimų, ligų, susižalojimų tik vaistingaisiais augalais ir vaistažolėmis. Tradicinė liaudies medicina ir dabar žavi bei stebina savo žiniomis bei jų taikymu gydyme. Farmakognozija, mokslas, tiriantis augalinės ir gyvulinės kilmės vaistines žaliavas, atranda vis naujų patvirtinimų apie gydomąją augalų galią.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dabar gydymo tikslais naudojami apie 35 000 rūšių vaistiniai augalai, bet iš viso gali būti naudojami maždaug 75 000 rūšių augalai.
Image: FreeDigitalPhotos.net
Įvairenybės
Skaityti daugiau
