cscpharma-tantumverde-202311.jpg
merck-gardasil-top-202407.gif
blog image

Kol nepradėjo džiūti medžiai, į sovietinį radinį nekreipė dėmesio

Vienoje Kauno statybvietėje ekskavatorininkui pažeidus užkastą chloro balioną išsilieję teršalai ėmė kenkti gamtai. Tačiau tik dabar pastebėta, kad dėl teršalų ėmė džiūti medžiai. Teigiama, kad žala gamtai nėra didelė, o padariniai bus likviduoti dar antradienį.

Darbininkas atsidūrė reanimacijoje

Gegužės 7 dieną gautas pranešimas, kad statybvietėje, esančioje Taikos prospekte, atliekant kasimo darbus žemėje rastas didelis indas su maždaug 700 litrų gelsvos spalvos cheminėmis medžiagomis, skleidžiančiomis aitrų kvapą. Atvykus ugniagesiams atlikta žvalgyba, rastas indas su nežinomu skysčiu. Vėliau nustatyta, kad tai chloras. Matavimo prietaisais buvo mėginama nustatyti, ar gruntas nėra užterštas. Normaliomis sąlygomis chloras yra gelsvai žalios aštraus kvapo dujos. Žmogus, įkvėpęs chloro, dūsta ir gali mirti.

Chloro garus naciai naudojo kaip cheminį ginklą, tad pavojus buvo rimtas.

„Manyčiau, kad situacija buvo pavojinga. Jei vienas darbuotojas atsidūrė reanimacijoje, tai galima spręsti, kad pavojus buvo nemažas. Tačiau mes turime specialias priemones ir savo darbą atlikome kvalifikuotai“, - sakė Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Pociūnas.

Teritorija buvo aptverta apie 300 m spinduliu. Iš aptvertoje teritorijoje esančių įmonių evakuota apie 100 darbuotojų. Vienam iš įmonės darbuotojų, kliudžiusių statinę, pablogėjo savijauta, jis buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikų Intensyviosios terapijos skyrių.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osis komandos ugniagesys gelbėtojas Arūnas Remeika, apsaugotas specialiais su cheminėmis medžiagomis dirbti skirtais drabužiais ir kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis, gebantis valdyti sunkiąją techniką, iškėlė iš grunto statinę su pavojingomis medžiagomis.

Pažeistas indas buvo hermetizuotas, sustabdytas cheminės medžiagos nutekėjimas, po to, pasitelkus papildomą techniką, atvežtas transportavimo konteineris ir į jį perkeltas rastasis indas, surinktas galimai užterštas gruntas.

Ėmė džiūti medžiai

Pažeidus talpą ant grunto išsiliejo teršalai, kurie ėmė daryti žalą augalams. Balioną išvežti planuojama tik antradienį. Skaičiuojama, kad išvežti teks ir apie vieną kubinį metrą užteršto grunto.

„Pažiūrėjome, ar užterštoje vietoje susidarė rūgštinė terpė, nes tai yra chloras. Pagal visas prognozes turėjo būti rūgštinė terpė - daugiausiai druskos rūgštis. Balionas buvo pamerktas tirpaluose, tai matome, kad reakcija yra nulinė. Ph - nuo 6 iki 7.  Leistinų normų neviršija. Dviejuose mėginiuose, kurie yra grunte, dar yra rūgštingumas iki 3 Ph. Tai reiškia, kad gruntą dar reiks valyti“, - teigė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainalavičius.

Kol kas nėra tiksliai nustatyta, kokia žala padaryta gamtai.

„Žala bus skaičiuojama tada, kai bus pašalinti taršos židiniai“, - sako E. Vainalavičius.

Pasisekė

Specialistas tikina, kad anksčiau išvežti talpą buvo pavojinga, nes nebuvo nustatyta, koks chloro kiekis yra balione.

„Tos medžiagos yra, nes vyko procesai, vyko cheminė reakcija. Mes to paspartinti negalėjome ir norėjome įsitikinti, kad tikrai ta talpa buvo pilna. Tai turėjo parodyti šiandienos matavimai. Mes dar kartą įsitikinome, kad toje talpoje nėra chloro. Mes darome išvadą, kad talpoje buvo tik dalis atliekų, likutis. Nuo jos ir nukentėjo traktorininkas, pažeidęs talpą“, - sako Kauno savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vytautas Griškonis.

Manoma, kad talpa su chloru buvo užkasta dar sovietmečiu. Laimei, balionas buvo nepilnai užpildytas.

„Labai pasisekė, kad chloro junginių likučiai buvo labai minimalūs“, - neslepia V. Griškonis.

Planuojama, kad chloro talpa bus išvežta antradienį.

Paulius Garkauskas

 

Informacija iš:

Kol nepradėjo džiūti medžiai, į sovietinį radinį nekreipė dėmesio

Image: FreeDigitalPhotos.net

camelia_brontex_202411.jpg
Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Lietuvos mokslininkai kuria akustinio spektro ultragarso pagrindu kraujotaką gerinantį prietaisą, skirtą diabeto komplikacijų prevencijai apatinėse galūnėse
masks
KTU mokslininkų kūrinys: efektyvesnė reabilitacijos sistema po traumų, sumažinanti jų galimybę ateityje (testuoja ir olimpiečius)
masks
Lietuvos mokslininkai sukūrė celiuliozės perdirbimo būdą, kuris pritaikomas nuo tekstilės iki medicinos priemonių gamybos