vaistai.lt

Kasmet vis daugiau pasaulio valstybių trečiąjį lapkričio sekmadienį mini Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną. Šiemet tai – lapkričio 20 d. Ši diena skirta atminti milijonus žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose bei jų artimuosius ir bendruomenes, taip pat pagerbti policijos pareigūnus, medicinos personalą ir ugniagesius gelbėtojus, kurie kasdien susiduria su avarijų padariniais ir kovoja dėl žmonių gyvybių. Nelaimės ir sielvarto našta yra didžiulė, nes mirtys keliuose yra netikėtos, dauguma aukų yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, be to, didžiosios šių nelaimių dalies galima būtų išvengti.

Situacija Lietuvos keliuose

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų žuvusiųjų keliuose sumažėjo daugiau kaip 3 kartus, o sužeistųjų – daugiau kaip dvigubai. 2015 m. buvo užregistruotas 3161 eismo įvykis, kurio metu 241 žmogus žuvo ir 3777 žmonės buvo sužeisti. Iš visų eismo dalyvių didžiausią žuvusiųjų dalį sudarė pėstieji, o sužeistųjų – automobilių keleiviai. Palyginti su 2014 m., eismo įvykių ir žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 2,89 proc. ir 9,74 proc., sužeistųjų skaičius išliko panašus. Nors situacija mūsų šalyje gerėja, tačiau, remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. Europos Sąjungoje 1 milijonui gyventojų vidutiniškai teko 52 žuvusieji, o Lietuvoje – 83. Didesnis nei Lietuvoje žuvusių žmonių skaičius milijonui gyventojų 2015 m. buvo tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, nuo 2016 m. pradžios iki spalio mėn. pabaigos buvo užregistruoti 2768 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 153 žmonės ir 3310 žmonių buvo sužeista. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, keliuose žuvo 15 proc. mažiau žmonių, tačiau sužeista buvo 11,5 proc. daugiau. 1785 eismo įvykius sukėlė vairuotojai, 169 – pėstieji, o 126 – dviratininkai. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 198 eismo įvykius, pražudė 14 žmonių ir sužeidė 252 žmones. Tiek pat žmonių pražudė ir asmenys, neturintys teisės vairuoti. Šiemet Lietuvos keliuose žuvo 7 vaikai, iš kurių 3 buvo pėstieji.

Visos šios nelaimės ir netektys yra skaudžios ne tik nukentėjusiesiems, jų artimiesiems, bet ir valstybei. Įvairių sektorių institucijos vienijasi ir deda daug pastangų, kad mirčių ir sužalojimų keliuose būtų kuo mažiau – gerinama kelių infrastruktūra, vykdomi policijos reidai dėl važiavimo greičio, techninės automobilių būklės ir vairuotojų blaivumo, griežtinamos bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nustatomi griežtesni reikalavimai pradedantiesiems vairuotojams, gerinama medicininė priežiūra, visuomenė šviečiama apie saugos diržų, automobilinių kėdučių, atšvaitų naudą, tobulinami teisės aktai ir pan. Visoms šioms veikloms yra skiriamos milžiniškos lėšos, todėl tikimasi situacijos keliuose gerėjimo. Ir vis dėlto niekas taip nepagerins situacijos negu mes patys – mūsų sąmoningumas, atsakomybė už save ir aplinkinius, kultūra ir elgesys kelyje.

Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo dienos istorija

Kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną pirmą kartą inicijavo Jungtinės Karalystės pagalbos eismo įvykių aukoms organizacija Road Peace 1993 m. Nuo 1995 m. kelių eismo įvykių aukų atstovavimo nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) kartu su Europos eismo įvykių aukų federacija pradėjo minėti šią dieną Europoje, o prisijungus Pietų Afrikos, Argentinos ir Izraelio NVO, ši diena įgavo pasaulinį mastą. Po 10 metų, 2005 m. spalio 26 d., Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti.

Esminiai veiksmai po eismo įvykio: medicinos priežiūra, tyrimas ir teisingumo užtikrinimas

Eismo įvykių prevencija turėtų būti pagrindinė priemonė, siekiant išvengti mirčių ir sužalojimų keliuose. Nors statistika džiugina eismo įvykių mažėjimo tendencija, tačiau didėjant automobilių srautui jų nepavyks išvengti. Atsižvelgiant į tai, šiemet daugiau dėmesio yra skiriama ne nelaimių keliuose prevencijai, o atsakui į jas. 2016 m. tema – „Esminiai veiksmai po eismo įvykio: medicinos priežiūra, tyrimas ir teisingumo užtikrinimas.“ Ši tema atspindi Pasaulio sveikatos organizacijos Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. (toliau – Dekada) 5 punktą „Atsakas po įvykio“, kurio pagrindiniai tikslai – pagerinti pagalbos tarnybų atsaką į eismo įvykį ir pagerinti sveikatos bei kitų sektorių galimybę suteikti tinkamą pirmąją pagalbą, ilgalaikę reabilitaciją ir kiek įmanoma sumažinti fizinę bei psichologinę naštą nukentėjusiesiems. Taip pat svarbu išaiškinti eismo įvykio priežastis, skatinti nuodugnų tyrimą bei taikyti efektyvias teisines priemones už kelių eismo taisyklių pažeidimą, vykdyti teisingumą. Dekados globaliame plane numatyti veiksmai po eismo įvykių yra skirti išsaugoti kuo daugiau gyvybių ir sumažinti žalos mastą:

Tobulinti veiksmus, skirtus pagreitinti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, tokius kaip nukentėjusiojo ištraukimas iš transporto priemonės bei bendrojo pagalbos numerio sukūrimas.
Gerinti medicininę priežiūrą ligoninėse ir įvertinti jos kokybę.
Suteikti eismo įvykių aukoms galimybę gauti ankstyvosios reabilitacijos ir paramos paslaugas, kurios sumažintų fizinę ir psichologinę naštą.
Kurti tinkamas draudimo schemas, skirtas finansuoti reabilitacijos kaštus per privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ir tarptautiniu mastu pripažįstamą draudimą (pavyzdžiui, žaliosios kortos sistema).
Skatinti išsamius eismo įvykių, dėl kurių žuvo ar buvo sužaloti žmonės, tyrimus, taip pat skirti tinkamas nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Skatinti ir raginti darbdavius samdyti bei išlaikyti darbuotojus su negalia.
Remti mokslinius tyrimus, analizuojančius atsako po eismo įvykio veiklą, ir pagal gaunamus rezultatus tobulinti jį.

Pagalba kelyje – mūsų visų atsakomybė

Siekiant geriausių rezultatų būtinas sklandus tarpsektorinis bendradarbiavimas. Likviduojant eismo įvykių padarinius ypatingą svarbą turi specialiosios tarnybos – policija, ugniagesiai gelbėtojai ir greitoji medicinos pagalba. Kiekviena iš jų turi veiksmų algoritmus, pagal kuriuos vykdo savo funkcijas. Tačiau labai svarbios ir visuomenės žinios bei sąmoningumas. Pirmuosius veiksmus įvykus nelaimei kelyje turėtų atlikti jos dalyviai ar liudininkai. Būtent nuo šių žmonių reakcijos ir operatyvumo dažnai priklauso pagalbos nukentėjusiesiems sėkmė. Kuo greičiau Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 bus pranešta apie nelaimę, tuo greičiau atvyks gelbėjimo tarnybos. Tarnybų atvykimo trukmė skiriasi priklausomai nuo paros meto, kelių eismo, atstumo nuo artimiausios greitosios medicinos pagalbos stoties, medikų brigadų užimtumo ir pan., todėl pagalbą turi mokėti suteikti ne tik greitosios pagalbos medikai, bet ir nelaimės vietoje atsidūrę kiti eismo dalyviai. Nustatyta, kad nemažai gyvybių galėtų būti išgelbėta, jeigu pagalba nukentėjusiesiems būtų suteikta per pirmąsias 10 minučių, todėl kiekvienas būsimasis vairuotojas išklauso pirmosios pagalbos kursus, o kiekviename automobilyje privaloma turėti pirmosios pagalbos rinkinį.

Visuomenė turi būti pasiruošusi sušvelninti avarijų pasekmes ir pagerinti eismo įvykiuose sužeistų žmonių ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Po eismo įvykių didžiausią dėmesį reikėtų skirti veiksmams, kurie gali apsaugoti nuo išvengiamos mirties ir neįgalumo, kiek įmanoma sumažinti sužalojimo mastą ir paveiktų žmonių skaičių. Taip pat būtina užtikrinti eismo įvykiuose išgyvenusių asmenų gydymą bei integraciją į darbo rinką ir visuomenę.

Nuodugnus eismo įvykio tyrimas, kaltųjų išaiškinimas ir tinkamos bausmės skyrimas nors ir nesugrąžins gyvybės ir sveikatos aukoms bei nesumažins jų artimųjų sielvarto, tačiau užtikrins teisingumą. Tvirta, sąžininga teisinė sistema turi galimybę atgrasinti „kelių erelius“ nuo kelių eismo taisyklių pažeidimų, ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą ir gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Evelina Voitonis

Daugiau informacijos:
http://worlddayofremembrance.org
http://www.who.int/roadsafety/decade_of_action/plan/en
http://www.lakd.lt/files/avariju_statistika/statistika_2012-2015.pdf