vaistai.lt

2010 m. 5-ojoje Aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijoje, įvykusioje Parmos mieste, Italijoje, priimti nutarimai įpareigojo šalis nares saugoti žmonių sveikatą ir gerovę, natūraliuosius išteklius ir ekosistemas bei skatinti sveikatos teisingumą, sveikatos saugą ir sveiką aplinką kintančio klimato sąlygomis.

Pasaulio sveikatos asamblėjos rezoliucija ragina šalis nares rengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. Daugeliu atvejų sveikatos komponentas integruojamas į bendrus prisitaikymo planus, tad įvairios institucijos suinteresuotos gerinti žinias apie klimato kaitos poveikį sveikatai. Tenkinant šį poreikį, 2015 metų kovo 17 – 18 d., Sveikatos ministerijai pavaldžios įstaigos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės vadove Ingrida Zurlyte inicijavo ir moderiavo seminarą „Klimato kaitos ir sveikatos ryšių vertinimas“ Aplinkos, Žemės ūkio, Energetikos, Susisiekimo ministerijų, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos statistikos departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro, Higienos instituto, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų savivaldybių, Kauno rajono savivaldybės, Vilniaus universiteto, Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Klaipėdos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros, Baltijos aplinkos forumo, Sveikatos ekonomikos centro, UAB „Infraplanas“ atstovams.

Tarptautine patirtimi pasidalinti į Lietuvą atvykę PSO Europos regiono biuro Europos aplinkos ir sveikatos centro klimato kaitos, darnaus vystymosi ir žaliųjų sveikatos sistemų ekspertai Bettina Menne ir Gerardo Sanchez Martinez pristatė PSO Europos regiono biuro veiklą klimato kaitos ir sveikatos srityje, prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, aptarė klimato kaitos ir sveikatos proceso situaciją Lietuvoje.

„Didžiąją dalimi dėl žmonių ūkinės veiklos vykstanti klimato kaita jau turi neigiamų pasekmių gamtinėms sistemoms ir žmonių sveikatai”,- sakė į Lietuvą atvykusi ir seminare pranešimus skaičiusi Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos centro atstovė – ekspertė Bettina Menne. Dėl klimato kaitos sukeltų padarinių labiausiai nukentės jautriausios socialinės žmonių grupės: vaikai, senoliai, neįgalieji ir vargingai gyvenantys žmonės, taip pat skurdūs ir sausrų nualinti regionai. Didės bado grėsmė. Vandens išteklių ir maisto stoka gali paskatinti nevaldomą žmonių migraciją ir kelti grėsmę šalių nacionaliniam saugumui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pasaulyje miršta 150000 žmonių nuo klimatos kaitos padarinių, dėl klimatos kaitos persiskirsto ir infekcinių bei neinfekcinių ligų pasklidimas bei ypač nuo to kenčia izuoliuotos bendruomenės. Bettina Menne konferencijos metu pagyrė Lietuvą, kuri sėkmingai vykdo Kioto protokole įtvirtintus įsipareigojimus – per 2008-2012 m. laikotarpį išmetamųjų ŠESD (aut. past. šiltnamio efektą sukeliančių dujų) kiekis Lietuvoje buvo 58 proc. mažesnis, lyginant su 1990 metais.

,,Lietuva nėra apsaugota tiek nuo pasaulinių klimato pokyčių, tiek nuo padarinių“, - sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, − “lietuvių visuomenė šiuo metu dar nekelia klausimų dėl klimatoskaitos padarinių, tačiau aš manau, kad Lietuva turi iš anksto kartu su kitomis institucijomis klimato kaitos švelninimo priemones rengti ir taikyti jas energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir sveikatos sektoriuose.

Tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą ir visuomenės informavimą apie galimas pasekmes pabrėžė Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos centro atstovas-ekspertas Gerardas Sanchez Martinez. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius Audrius Ščeponavičiaus informavo, kad Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministrų įsakymas reglamentuojantis informacijos apie klimato pokyčius ir jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai rinkimo tvarką, įpareigojantis daryti šių duomenų analizę ir ataskaitas, informuoti Lietuvos gyventojus apie įstaigų veiklas, susijusiais su klimato kaitos bei jos keliamų grėsmių žmonių sveikatai klausimais. Šiame įsakyme yra nurodyti ir šių darbų vykdytojai, o ataskaitas apie klimato pokyčius ir jų keliamas Lietuvos gyventojus du kartus per metus rengia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Lietuvos nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013 – 2020 metų plane yra numatyti tikslai ir uždaviniai. Šio dokumento vienas iš tikslų yra mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai, o uždaviniai: užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą mažinant klimato pokyčių keliamas rizikas; sukurti veiksmingą ligų, susijusių su klimato kaitos poveikiu, profilaktikos sistemą; parengti studiją, kurioje būtų identifikuotos klimato kaitos keliamos grėsmės žmonių sveikatai ir pateiktos rekomendacijos; parengti nacionalinį visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos planą ir kartu su savivaldybėmis jį įgyvendinti.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėjos Ritos Sketerskienės manymu visuomenės sveikatos priežiūros specialistai dar negali tvirtai teigti, kad Lietuvoje gyventojų mirtingumas padidėja užplūdus karščio ar šalčio bangoms. Medikai kelis metus iš eilės pastebi, kad tuo metu padaugėja besiskundžiančių kraujotakos sistemos ligų paūmėjimu, padaugėja nušalimų, traumų ir nelaimingų atsitikimų, tai jau medikai pastebi kelis metus iš eilės. Prognuozuojant karščio ar šalčio bangas visuomenės sveikatos specialistai moko Lietuvos visuomenę įvairių prisitaikymo priemonių. Rita Sketerskienė išskyrė tris segmentus, kurie pastebimi sveikatos srityje stebint klimato kaitą: tai galimas padidėjęs kraujasiurbių nariuotakojų, galinčių platinti užkrečiamąsias ligas (aut. past. erkinį encfalitą, Laimo ligą), paplitimas bei sergamumas nariuotakojų platinamomis ligomis, karščio ir šalčio bangų sukelti sveikatos sutrikimai. Studija apie klimatos kaitos keliamas grėsmes žmonių sveikatai su kitomis institucijos jau parengta. Liko parengti aplinkos sveikatos specialistus apie klimato kaitos ir sveikatos ryšių vertinimo srityje.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos centro atstovas Gerardo Sanchez Martinez seminaro dalyviams ne tik skaitė paskaitas apie sveikatos ir klimato kaitos ryšio vertinimą, kurios suteikė žinių seminaro dalyviams apie klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos būtinumą bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo svarbą nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Seminaro dalyviai turėjo galimybę praktinių mokymų metu išbandyti PSO Europos regiono biuro parengtą ekonominio klimato kaitos ir sveikatos ryšio vertinimo instrumentą bei instrumentą, skirtą apskaičiuoti mirtingumą, susijusį su kietosiomis dalelėmis. Ekonominio klimato kaitos ir sveikatos ryšio vertinimo instrumentu galima įvertinti klimato kaitos sveikatai daromą žalą, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, susijusių su sveikata, kainą bei palyginti klimato kaitos sveikatai daromą žalą ir prisitaikymo priemonių kainą. Vykę praktiniai mokymai suteikė galimybę seminaro dalyviams išmokti paskaičiuoti investuotų piniginių lėšų į prevencines priemones, susijusias su žmonių sveikata nuo klimatos kaitos padarinių, ekonominio naudingumo koficientą. Ekonominio klimato kaitos ir sveikatos ryšio vertinimas parodė, kaip valstybė galėtų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, kylančias dėl klimato.