Medikai iš Serbijos: gydytojas visada yra idealistas

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šį rudenį dirbantys Belgrado karo akademijos dėstytoja anesteziologė-reanimatologė docentė Vojislava Nešković ir kardiologijos profesorius Aleksandaras N. Nešković Kauną laiko antraisiais savo namais bei džiaugiasi galimybe pasidalyti patirtimi su kolegomis iš Lietuvos. Su sutuoktiniais iš Serbijos kalbėjomės apie sveikatos apsaugos ypatumus jų šalyje, privačią mediciną ir sunkumus, kurių neišvengia nė vienas mediko kelią pasirinkęs idealistas.

Širdies ir kraujagyslių ligos užklumpa vis jaunesnius žmones. Kaip vertinate šią tendenciją?

A. N.: Kai kuriose Vakarų šalyse širdies ligos užklumpa vis jaunesnius žmones. Pavyzdžiui, serga 40-mečiai. Anksčiau to nebuvo. Tačiau Rytų Europos šalyse ši tendencija skiriasi. Bėda, kad žmonės nėra linkę atsikratyti neigiamų įpročių, daro žalą savo organizmams. Visada reikia atkreipti dėmesį į neigiamus veiksnius, darančius įtaką sveikatai. Profilaktika reiškia ne mažus gyvenimo pakeitimus ir pakeičia kasdienybės dalimi tapusius blogus įpročius. Širdį taip pat. Visada sudėtingiau yra priversti žmones keisti savo įpročius nei gydyti blogų įpročių padarinius.

V. N.: Profilaktikos programos turi didelę įtaką. Manau, kad sveikatos specialistai visame pasaulyje turėtų skirti daugiau dėmesio profilaktikos programoms, šviesti žmones ir informuoti.

Atrodo, kad gauname pakankamai informacijos apie mediciną ir sveikatą. Ši informacija yra pasiekiama visiems.

A. N.: Labai svarbu žmonėms suteikti teisingą informaciją, mokėti atsirinkti. Juk internete yra ir daug neteisingos informacijos, galinčios klaidinti. Pacientai mūsų, medikų, prašo daryti ką nors, greitai gydyti ir tikisi, kad išrašyta tabletė suteiks greitą gijimą ir ilgalaikį poveikį.

V. N.: Žmonės yra linkę daryti tai, kas jau tapo įpročiu. Retas supranta, kad tie įpročiai gali būti žalingi. Pavyzdžiui, tyrimų duomenis arba gydytojo įspėjimus vienas žmogus gali laikyti visiškai normaliais, o kitas gali nervintis ir tai sureikšminti. Visi žmonės yra skirtingi, tačiau dažnai manoma, kad statistiniai duomenys arba medikų įspėjimai skirti kitiems, bet tik ne mums. Žmonės nesupranta, kad tai jų, o ne kitų problema, su kuria reikia kovoti. Taigi profilaktikos programos ir informacija, kuri pasiekia visuomenę ir įspėja apie grėsmę sveikatai ir rizikas, turi būti suasmeninta.

Galbūt greito rezultato ieškoma dėl itin trumpo vienam pacientui skiriamo konsultacijos laiko?

A. N.: Tiesa, Serbijoje eilinis gydytojas per darbo dieną turi apžiūrėti 40 pacientų. Vienam pacientui dažniausiai skiriamos vos penkios minutės. Manau, kad tai yra labai blogai. Per tokį trumpą laiko tarpą fiziškai neįmanoma tinkamai ištirti pacientų. Nukenčia gydymo kokybė. Vienam žmogui turėtų būtų skiriama 20–30 minučių.

V. N.: Reikalavimai medikams yra dideli visur, tačiau darbo sąlygos skirtingos. Pacientai nori greito ir veiksmingo vaisto, recepto. Jei gydytojas jam pataria ko nors vengti, keisti gyvenseną, pacientas tai laiko blogu mediko darbu. Šiandien žmonės skuba, nori greitai pasiekti rezultatų.

Suaugusiuosius perauklėti nėra lengva. Turbūt būtų veiksmingiausia sveikos gyvensenos mokyti vaikus?

V. N.: Taip. Pradėti mokyti sveikos gyvensenos reikia vaikystėje.

A. N.: Iš mokyklos, kur jie girdi apie daržovių ir vaisių naudą, vitaminus, vaikai grįžta namo, kur tėvai valgo greitąjį maistą, geria gazuotus gėrimus ir taip maitina savo vaikus.

V. N.: Nepamirškime ir to, kad greitasis maistas šiuo metu yra pats pigiausias. Nepasiturintys žmonės neįperka sveikų produktų, neturi galimybių maitintis sveikai ir rūpintis savo sveikata. Tai labai žalinga ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai. Juk vėliau gydymui išleidžiamos milžiniškos sumos, o susirgus susigrąžinti turėtą sveikatą yra neįmanoma. Taigi socialinis darbas medicinoje yra labai svarbus, daug prie jo prisideda ir žiniasklaidos priemonės.

Kaip vertinate privačią mediciną?

V. N.: Visuomenėje atsirado poreikių, kurių nebegali tenkinti valstybinė sveikatos apsaugos sistema, sveikatos draudimas.

A. N.: Serbijoje keletą valandų per savaitę dirbu privačioje klinikoje kardiologu. Be abejo, gimtojoje mūsų šalyje privačiame sektoriuje atlyginimai yra didesni. Per savaitę ten galima uždirbti tiek, kiek valstybinėje ligoninėje – per mėnesį. Tai tiesa. Skiriasi ir pacientai bei jiems skiriamas laikas. Privačioje įstaigoje galima skirti daugiau laiko pacientui, jį ištirti, išklausyti skundus. Žmonės, kurie renkasi privačias klinikas yra labiau išsilavinę, vertina savo sveikatą ir siekia sveikai gyventi, o sumokėję už vizitą pas gydytoją jie vertina patarimus, kitaip vertina patį gydymą. Tačiau aš valstybinės ligoninės nepaliksiu. Ten susiduriu su įdomiais atvejais, iššūkiais. Pastebėjau, kad Kauno klinikose situacija yra kitokia. Nors ir valstybinė ligoninė, tačiau Klinikos turi naujausią techniką, atliekami modernūs tyrimai, dirba profesionalai. Tai valstybinę ligoninę iškelia į kitą lygį.

Kokią mediciną matote ateityje?

A. N.: Ji turi būti kokybiškesnė. Svarbu, kad gydytojai kokybiškai ištirtų ir ne visada skirtų vaistus. Tai ne visada yra vienintelė išeitis. Juk ir peršalus antibiotikų vartoti nereikia. Tačiau pirmiausia turėtų keistis požiūris į mediciną.

Pakalbėkime apie jaunus gydytojus – rezidentus. Ar dažnai jauni medikai yra idealistai?

V. N.: Per pastaruosius dešimt metų labai pasikeitė ir medikų parengimas. Anksčiau buvo manoma, kad baigę studijas, rezidentūrą tampi patyrusiu mediku. Dabar turime ugdyti kompetentingus gydytojus. Jie turi turėti žinių, patirties, požiūrį. Gydytojas turi mokėti bendrauti. Dabar mums, ugdantiems jaunus specialistus, iškyla dar daugiau užduočių. Tačiau ir iš visos būsimų gydytojų grupės visada galima išskirti jaunuolius, siekiančius tobulumo, sužinoti daugiau ir daugiau.

A. N.: Gydytojas turi būti rūpestingas ir visada idealistas. Kartu su žiniomis, patirtimi ir kompetencijomis gydytojas turi būti ir rūpestingas žmogus, kuriam nuoširdžiai norisi padėti. Iš medikų tikimasi labai daug.

Prisiimate daug atsakomybės.

V. N.: Taip, bet toks darbas. Kai kurie medikai nenori dirbti su jaunais gydytojais, nes tai yra sudėtinga, jiems reikia daug aiškinti, mokyti. Tačiau toks darbas teikia ir didelį malonumą. Išsilavinimas šiandien nėra tinkamai vertinamas visame pasaulyje, tačiau tai turi keistis. Nelsonas Mandela sakė, kad norint ką nors pakeisti, reikia pradėti nuo išsilavinimo.

Karolina Marcinkevičiūtė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net