msd-gardasil-top-202603.gif

Miegant, žmogaus smegenys priverčia raumenis atsipalaiduoti ir nejudėti, tačiau retais atvejais asmenį ištinka „miego paralyžius“ t. y. žmogus nubunda, bet negali pajudėti.

„Miego paralyžius“ gali ištikti užmiegant arba bundant,  kai gama-amino sviesto rūgštis ir glicinas į smegenis išsiskiria per anksti ar per vėlai.

Paralyžiaus metu žmogus negali kalbėti bei visiškai pajudinti kūno, tačiau gali normaliai kvėpuoti bei suvokia, kas dedasi aplinkui.

„Miego paralyžius“ gali tęstis nuo kelių sekundžių iki keleto minučių ir dažniausiai baigiasi pats. Tačiau „miego paralyžius“ gali baigtis tą žmogų pajudinus ar su juo kalbant.

Negalint pajudėti, žmogus jaučia tarsi kas nors spaustų krūtinę, todėl jį ištinka panika bei nerimas, dėl ko kartais žmogus ima matyti haliucinacijas. Gali matyti bei jausti dalykus, kurių kambaryje nėra.

Dažniausiai „miego paralyžius“ ištinka paauglius, tačiau tai gali pasireikšti vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Nors dauguma žmonių šito sutrikimo niekada nepatiria arba patiria tik kartą gyvenime, retais atvejais žmonės tai patiria reguliariai.

Nors manoma, jog „miego paralyžių“ sukelia miego trūkumas bei stresas, tačiau ši sutrikimo kilmė vis dar kelia daug klausimų.

Karolina Brazauskaitė

 

Informacija iš:

Miego paralyžius: ar žinote, kas tai yra?

Image: FreeDigitalPhotos.net

Įvairenybės
Skaityti daugiau
masks
Saugi vaikų vasara stovyklose: ką svarbu žinoti?
masks
Konferencijoje aptartos visuomenės sveikatos profesijos stiprinimo kryptys: svarbu ne titulai, o lyderystė ir kuriama vertė
masks
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?