vaistai.lt

Prasidėjus naujiems mokslo metams ir sugrįžus į mokyklos suolus,moksleiviai sugužėjo ir į valgyklas. Nors šiuolaikinėse mokyklų valgyklose galima rasti subalansuotus, sveikos mitybos principus atitinkančius patiekalus, visgi moksleiviai neretai tenkinasi kioskuose ar kebabinėse įsigytais greitojo maisto užkandžiais.

„Tikiuosi, jog laikui bėgant dar daugiau vaikų pirmenybę ims teikti ne bulvių traškučiams pertraukų metu, o visaverčiui, organizmui naudingam maistui, kurį galima rasti mokyklos valgyklose“, – komentavo vienos maistą mokykloms tiekiančios įmonės generalinė direktorė Audronė Tendzegolskienė.

O kokia mokyklos valgykla buvo prieš daugmaž 10 metų? Ar tuometiniai vaikai ieškodavo alternatyvų mokykliniam maistui? Pasak A. Tendzegolskienės, anksčiau mokyklų valgyklų veidas buvo kitoks: vaikai paprastai neturėdavo tiek daug galimybių pasirūpinti greituoju maistu, kaip tai yra dabar – kuriantis greitojo maisto užkandinėms visai šalia mokyklų – ir valgydavo tai, kas jiems būdavo skirta. Tačiau ir valgyklos maistas nuo to laiko smarkiai pakito į gera, o tvarka bei higienos reikalavimai – sugriežtėjo.

Paprašėme kelių žinomų žmonių papasakoti prisiminimus apie valgyklą iš mokyklos laikų ir įvardyti tokius patiekalus, kuriuos atsiminus pilve skraido malonūs drugeliai arba nuo kurių iš nejaukumo susitraukia skrandis.

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas: kukulaičius užuodžiu iki šiol

„Mūsų mokykloje būdavo taip: kas pirmesnis, tas gudresnis. Nuskambėjus skambučiui, mokykla pavirsdavo į žirgyną – visi skuosdavo į valgyklą, kad užsiimtų eilę ir gautų kuo geresnį patiekalą. Man priklausė nemokamas maitinimas, todėl toji kova „už išlikimą“ būdavo dar aršesnė, – su šypsena pasakojo žinomas šefas. – Štai jei pavykdavo vienam pirmųjų atbėgti prie bandelių, gaudavau tokią šviežią, jog galėdavau numirti“.

Tuo tarpu kaip itin nemėgstamą patiekalą D. Praspaliauskas įvardijo kiaulienos kukulaičius, troškintus savose sultyse. „Net dabar, apsilankęs mokykloje, galiu aiškiai užuosti, jei tą dieną buvo gaminami kukulaičiai. Jų valgymas – vienas iš nemaloniausių prisiminimų, – nusipurtė šefas. – Tačiau norėčiau pabrėžti, kad valgyklos maistą ruošdavusios moterys buvo nuostabios – jos elgdavosi maloniai ir visuomet šypsodavosi“.

D. Praspaliauskas taip pat prisimena padažą, kuris anuomet, žvelgiant vaiko akimis, atrodė ypatingai skanus. Tačiau neaišku, iš ko padarytas – jo sudėtis atrodė it „kosmosas“. Praėjus septyneriems metams po mokyklos baigimo, šefas užsuko į valgyklą norėdamas išsiaiškinti, kokia buvo to ypatingojo padažo sudėtis. Paaiškėjo – tiesiog grietinė ir sviestas.

A. Tendzegolskienė pastebi, jog šiuolaikinėse valgyklose lenktynės dėl geresnio kąsnio nebetenka prasmės, nes patiekalų pasirinkimas – nemažas, tad pertraukų metu grumtis neverta. „Kalbant apie patiekalų sudėtį – kiekvienai valgykla turi pagamintų patiekalų sudėties aprašymus, todėl, esant abejonei dėl vieno ar kito valgio, drąsiai galima teirautis, kas slypi jo sudėtyje“, – sakė ji.

Vytautas Medineckas-Ironvytas: valgykloje galima rasti sveiko maisto

Muzikantui, reperiui Vytautui Medineckui-Ironvytui mokyklos valgykla pirmiausia siejasi su draugais.

„Mes smagiai sėdėdavome, užkandžiaudavome, gerdavome arbatą ir šnekučiuodavomės – kartais net į pamokas nesinorėdavo eiti, – prisimena Ironvytas.– Be to, kadangi jau tada sportavau, norėdamas priaugti raumenų masės, žinojau – pavalgyti man itin svarbu. Ir kur kas daugiau, nei vienus pietus“.

Maloniausias prisiminimas iš mokyklos valgyklos sportininkui – pica. Tai buvo paprasta mielinė bandelė su daug dešrelės gabalėlių, sūrio ir pomidorų padažo, tačiau kaip dabar atsimena – ji kainavo 2 Lt (0,58 eurų) ir buvo labai skani. Tiesa, sportininkas jau mokykloje žinojo sveikos mitybos principus ir valgykloje rasdavau tai, kas jam labiausiai tiko.

„Nors anksčiau valgyti mokyklos valgykloje buvo tarsi gėda, žinojau: pertraukų metu reikia rinktis gerą, subalansuotą maistą, ypač – aktyviai sportuojant ir siekiant gerų rezultatų, o ne pirkti bulvių traškučius ir gerti kavą su bandelėmis. Valgykla to sveiko maisto gali pasiūlyti: joje yra grikių, ryžių, daržovių, mėsos“, – valgyklos privalumus vardijo Ironvytas.

Muzikantas priduria – kai žinai, ką bei kaip valgyti, tuomet bet kur gali rasti tinkamą patiekalą. „Juk ir į parduotuvę atėjęs gali įsigyti arba kenksmingo, arba, atvirkščiai – labai sveiko maisto. O valgykloje yra apstu galimybių, todėl tik patiems mokiniams spręsti, ką valgyti, o ko – ne“.

A. Tenzegolskienė antrina sportininko nuomonei. „Siekiant sveikai maitintis, valgykla yra puikus pasirinkimas. Mokyklos valgiaraštyje rasite patiekalų iš daržovių, kruopų, varškės ar liesos mėsos, kurį pasirinkęs pietums moksleivis ne tik neapsunks, bet jausis kupinas energijos tolimesniems darbams, – kalbėjo ji. – Trumpai tariant, savimi besirūpinantys, sportuojantys moksleiviai kasdienio sveikatos ir energijos šaltinio turėtų ieškoti būtent valgykloje“.

Sergej Maslobojev pakeitė nuomonę apie valgyklą

Tuo tarpu Muay Thai čempiono Sergej Maslobojevo prisiminimai, susiję su mokyklos valgykla, nėra patys maloniausi: kovotojas geriausiai prisimena sudžiūvusias bandeles, pabarstytas varškės trupiniais ir šnicelį, kurio kokius 90 proc. iš pažiūros sudarė ne mėsa, o duona.

„Tėvai kišenpinigių paprastai neduodavo, todėl mokykloje valydavau retai – laukdavau, kol galėsiu papietauti grįžęs namo. Tiesa, kartais pavykdavo gauti minėtąjį šnicelį, kurį kramtydavau net pasičepsėdamas: man jis atrodė labai skanus“, – su šypsena pasakojo žinomas kovotojas. Paklaustas apie sveikos mitybos principus, sportininkas sakė anais laikais mitybai didelės reikšmės neteikęs. Kai augo, mėgdavo valgyti negausiai ir neriebiai.

Tiesa, tie prisiminimai – jau nublankę. O štai pernai metais S. Maslobojevas ne kartą lankėsi vienoje profesinio rengimo mokykloje, kurios valgykloje kainos buvo žemos, o maistas – skanus kaip namuose.

„Buvau nustebęs ir labai patenkintas, todėl į tą valgyklą užsuku, kai tik turiu galimybę. Štai pernai metais kartu su žmona pavalgydavome vos už 15 Lt (4,37 Eur) ir dar namo likučius parsinešdavome. Kalbėjausi ir su virėjomis: jos pasakojo pačios malančios šviežią mėsą kotletams ir kitiems gaminiams – gal todėl ten taip skanu“, – sakė nuomonę apie šią įstaigą iš esmės pakeitęs sportininkas.

„Remiantis šiais prisiminimais akivaizdu, kad mokyklos valgykla keldavo ir geras, ir nelabai malonias emocijas, tačiau, kaip ir liudija pašnekovo patirtis, galima teigti, jog šiandienos valgyklos vaizdas – smarkiai pakitęs: tiekiamas skanus valgis už prieinamą kainą, – teigė A. Tendzegolskienė.