vaistai.lt

Vadovas darbe ant jūsų nuolat šaukia ir užkrauna papildomais darbais, nuolat jus nuvertina, pasisavina jūsų idėjas, nesiteikdamas net paminėti jūsų indėlio? Galite jį apskųsti dėl moralinio priekabiavimo, ypač jeigu dar nuolat fiksuojamas jūsų apsilankymas tualete ir jame praleistas laikas. Tiesa, psichologams moralinio priekabiavimo terminas nežinomas, bet nesvarbu, kaip tai pavadinsite, - pagrindo apskųsti darbdavį dėl apskritai netinkamo elgesio su jumis turite rimtą pagrindą.

Svarbu atpažinti

Svarbiausia yra išmokti atpažinti netinkamą, neteisėtą ir neetišką darbdavio, kolegos ar net paciento, jei kalbame apie darbą sveikatos sistemoje, elgesį ir į jį tinkamai sureaguoti. Mat sveikatos priežiūros specialistai, kaip tvirtina LSSO viceprezidentė Aušra Volodkaitė, nedrįsta garsiai apie tai kalbėti.

„Pavyzdžiui, vaikų gydymo įstaigose mažųjų pacientų tėvai spaudžia darbuotojus suteikti daugiau paslaugų, nors viskas, kas reikalinga tam gydymui, jau padaryta. Pasitaiko net ir fizinio smurto atvejų, - sako portalo pašnekovė. – Nustatyta, kad dažniausiai su moralinio priekabiavimo atvejais susiduria pedagogai, socialinių paslaugų sferos bei sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Pastariesiems ypač sudėtinga, nes jie patenka tarsi tarp dviejų ugnių – darbdavių bei pacientų ir jų artimųjų. O su pacientais glaudžiausią kontaktą turi būtent slaugytojai“.

A.Volodkaitės nuomone, būtina šviesti darbuotojus, kad jie atpažintų tokius atvejus.

„Darbuotojai privalo būti saugomi ne tik nuo fizinei sveikatai kenksmingų darbo sąlygų, bet ir nuo žalos psichologinei sveikatai. Moralinis priekabiavimas sukelia labai daug problemų: širdies ligas, arterinę hipertenziją, kraujotakos, virškinimo, hormoninės sistemos bei medžiagų apykaitos sutrikimus, migreną, galvos skausmus, taip pat baimę, stresą, nerimą, panikos priepuolius, miego ir atminties sutrikimus, apatiją, depresiją, agresiją, sumažina darbingumą, savigarbą, netgi iššaukia mintis apie savižudybę. Visos šios asmeninės darbuotojo problemos perkeliamos į šeimą, dėl to gali įvykti ir skyrybos su sutuoktiniu, išsivystyti priklausomybė nuo alkoholio ar medikamentų“, - vardija LSSO viceprezidentė.

Sisteminis įžeidinėjimas

Kas apskritai yra moralinis priekabiavimas? „Tai – sisteminis besikartojantis netinkamas elgesys (gestai, kalba, elgsena ir t.t.), kurio tikslas - pažeisti kito asmens orumą ir sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką, sukurti ir palaikyti įtampą darbo vietoje, galbūt siekiama netgi atsikratyti darbuotojo, - aiškina pašnekovė. – Bet tai nėra eilinis konfliktas darbe ar impulsyvus veiksmo, kuris taip pat gali sukelti nerimą ar įžeisti. Priekabiaujantis asmuo pasinaudoja silpnesne dirbančiojo padėtimi arba didesniu jautrumu ir pažeidžiamumu“.

Tokio elgesio pavyzdžiu gali būti:
registravimas, kiek kartų darbuotojas eina į tualetą ir kiek ten užtrunka;
nuolatinis darbo nuvertinimas;
tiesioginis ar ne tyčiojimasis iš fizinių trūkumų ar įpročių;
nuolatinis grasinimas atleisti darbuotoją, neįgyvendinamų tikslų ar užduočių skyrimas;
sisteminis darbuotojo profesinei kategorijai netinkamų ir neadekvačių užduočių skyrimas arba priešingai - užduočių neskyrimas darbuotojui, tai yra, efektyvaus užimtumo neužtikrinimas;
reguliarus svetimų idėjų, pasiūlymų, projektų pasisavinimas ignoruojant jų autorius;
bendradarbių ar pavaldinių niekinimas, ignoravimas, jų izoliavimas nuo kitų komandos ar vadovybės atstovų;
besikartojantis informacijos, reikalingos darbuotojų ar pavaldinių tiesioginiam darbui atlikti, slėpimas, nors ta pati informacija pateikiama kitiems įstaigos darbuotojams;
reguliarus apkalbų, šmeižto, komentarų, kritikos skleidimas;
nuolatinis netinkamų, painiojančių darbo instrukcijų teikimas;
sistemingas reikalavimas skubiai atlikti nereikalingus darbus;
reguliarus viešas darbuotojų kritikavimas;
nuolatinis akcentavimas, kad darbuotojas patiria psichologinių ar kitų asmeninių problemų;
darbuotojo perkėlimas į kitą sektorių be aiškių motyvų, tik norint padidinti jo izoliaciją;
nuolatinis šaukimas ant darbuotojo ar įžeidžiančio turinio juokeliai, žmonių gyvenimo aptarinėjimas, komentavimas;
reguliarus sąmoningas stresinių situacijų sukūrimas, siekiant išprovokuoti nekontroliuojamą aukos reakciją.

Moraliniu priekabiavimu laikytinas netgi kvietimų dalyvauti socialiniuose renginiuose ir programose siuntimas, kai asmuo aiškiai atsisako tokių kvietimų.

A.Volodkaitės pastebėjimu, darbuotojai retai skundžiasi dėl moralinio priekabiavimo, nors susidūrę su tokiais atvejais jie gali kreiptis ir į profesines sąjungas, tarkim, slaugytojai – į LSSO, ir į Valstybinę darbo inspekciją.

„Sveikatos priežiūros įstaigose gal būtų reikalingi ir psichologai, kurie galėtų konsultuoti ne tik darbuotojus, bet ir pacientus, taip užtveriant kelią jų konfliktui, - sako LSSO viceprezidentė. – Šiuo metu esame kažkokioje krizėje. Reikalavimai iš pacientų – neadekvačiai dideli, o slaugytojų darbo krūviai ir tempai akivaizdžiai per dideli“.