Naujų mėsos rinkų paieška: taikinys – Brazilija

Lietuvos mėsos perdirbėjai, įvertindami sunkiai prognozuojamą situaciją Rusijos rinkoje, į kurią jie išveždavo beveik pusę savo produkcijos, dabar aktyviai dairosi naujų eksporto rinkų. Būdų, kaip suaktyvinti lietuviškų produktų realizavimo rinkas, Žemės ūkio ministerijoje kartu su mėsos perdirbėjais ieškojo Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų, įvairių eksporto skatinimo agentūrų atstovai.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus teigimu, už maisto pramonės pečių stovi tūkstančiai žemdirbių ir bet koks eksporto sutrikimas tiesiogiai veikia visą šalies ūkį. Perdirbėjai pripažįsta, kad be valstybės institucijų pagalbos jie neišsivers – naujų rinkų užkariavimas be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, diplomatinių kanalų, verslo misijų bendrų pastangų yra neįmanomas. „Mes prašome visų Jūsų imtis būtinų žingsnių spartinant naujų rinkų atvėrimą“, – sakė E. Mackevičius.
 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu yra išdavusi Lietuvos įmonėms leidimus vežti gyvūninės kilmės produkciją į 96 valstybes. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, kalbėdamas apie naujų rinkų paiešką, informavo, kad jau beveik viskas išspręsta dėl leidimų į JAV eksportuoti mėsą ir mėsos produktus, telieka sulaukti šios šalies politinio sprendimo. Panaši situacija susiklosčiusi ir su eksportu į Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją, pradedama aktyviai domėtis Brazilijos rinka. Gegužės 26 d. Paryžiuje įvyksiančio Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos renginio metu žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna susitiks su Brazilijos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto tiekimo ministru Neri Geller.
 
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad maisto produktai, eksportuojami į ne ES valstybes, turi atitikti tų šalių kompetentingų institucijų nustatytus reikalavimus, o eksporto suderinimo tarp šalių procedūros yra labai sudėtingos. „Kiekviena užsienio valstybė turi savo reikalavimus, todėl mes turime specialiai pritaikyti laboratorinius tyrimus, versti į retas užsienio kalbas dokumentus. Viską darydami savo jėgomis, pasigendame verslo paramos“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
 
Rankų sudėjusios nesėdi ir mūsų šalies ambasados užsienyje, siekiančios padėti tvirtus pagrindus lietuviškų maisto produktų eksportui. Jų atstovai konstatavo, kad kartais, nepaisant visų pastangų, sertifikatai nugula į stalčių – tai lemia politinės aplinkybės, nors produkcija ir atitinka visus kriterijus. „Beje, pastebėjome ir tą faktą, kad mūsų įmonės anksčiau nerodė didelio susidomėjimo kvietimu bendradarbiauti. Yra buvę, kad į naujoje rinkoje vykstančią tarptautinę parodą dalyvauti pakviesta įmonė atvyko su viena dešra. Mes jums padėsime, jei ir jūs norėsite pagalbos“, – iniciatyvos iš pačių įmonių trūkumą pabrėžė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Rasa Adomaitienė. Ji atkreipė dėmesį, kad kelias į naują rinką nėra paprastas – tam reikia ir laiko, ir investicijų, ir asmeninių pažinčių, o verslininkai dažniausiai visko nori tuoj pat.
 
Susitikime aptarta ir dar viena aktuali problema. Mėsos perdirbėjai savo dėmesį vis labiau pradėjo kreipti į mūsų produkcija susidomėjusias Rytų šalis, tačiau susidūrė su netikėta kliūtimi – rytiečiams reikia specialiai paskerstų gyvulių, o to nereglamentuoja Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. ES šiuos reikalus palieka pačių šalių narių apsisprendimui. Susitikimo dalyviai sutarė, kad reikėtų inicijuoti keisti šį įstatymą, leisiantį žengti į naujas perspektyvias rinkas. ,,Tokios iniciatyvos imsis Žemės ūkio ministerija, tačiau mums reikia tiksliai žinoti, kokių poreikių turi įmonės”, – sakė departamento direktorius R. Krasuckis. Jis pasiūlė bendromis jėgomis nustatyti, kurios eksporto šalys turėtų būti laikomos prioritetinėmis ir sutelkti visas pajėgas atėjimui į jas.
 
Žemės ūkio ministerijos informacija

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net